Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Tikėjimas atstato teisingus santykius su Dievu
ir su artimu
Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje popiežius komentavo tris Mišių
Evangelijoje girdėtus Jėzaus palyginimus apie Dievo gailestingumą – apie ganytoją,
kuris viską palieka ir eina ieškoti pražuvusios avies; apie moterį, ieškančią pamestos
monetos ir apie gailestingąjį tėvą, kuris su džiaugsmu apkabina į namus grįžtantį
paklydėlį sūnų.
Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius priminęs visus tris Luko
Evangelijos 15 skyriaus palyginimus, - kaipgi neatverti savo širdies įsitikinimui,
jog Dievas mus, nusidėjėlius, visada myli. Jis visada išeina mūsų pasitikti; jis pirmas
įveikia tą atstumą, kuris mus nuo jo skiria. Palyginime apie sūnų palaidūną ir gailestingąjį
tėvą matome, kad tėvas, džiugiai pasitikęs sugrįžusį paklydėlį, išeina pasitikti ir
vyresniojo sūnaus, supykusio dėl tėvo gailestingumo ir meilės į namus sugrįžusiam
visą palikimą iššvaisčiusiam jaunėliui. „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa,
kas mano, yra ir tavo“. Tik tikėjimas gali egoizmą perkeisti į džiaugsmą ir atstatyti
teisingus santykius su Dievu ir su artimu.
Baigdamas prieš vidudienio maldą
sakytą kalbą popiežius priminė, jog jau ketvirtadienį prasideda jo apaštališkoji kelionė
į Jungtinę Karalystę, kurios metu bus paskelbtas palaimintuoju kardinolas Johnas Henry
Newmanas. Prašykime Mergelės Marijos, kurios Švenčiausiasis vardas šiandien minimas
liturgijoje, kad josios užtarimus lydėtų mus atsivertimo kelyje.
Po kartu
su maldininkas kalbėtos Viešpaties Angelo maldos, popiežius pasveikino visą pranciškoniškąją
šeimą, kurios narys – kapucinas brolis Leopoldas – šį sekmadienį Ispanijos Granados
mieste paskelbtas palaimintuoju.