Popiežius aukojo šv. Mišias Carpineto Romano miestelyje
Sekmadienio ryte popiežius Benediktas XVI apsilankė netoli Romos esančiame Carpineto
Romano miestelyje. Šis jo apsilankymas buvo kulminacinis Carpineto Romano gimusio
popiežiaus Leono XIII dušimtųjų gimimo metinių paminėjimo renginys.
Carpineto
Romano aukotų šventųjų Mišių homilijoje popiežius trumpai komentavo sekmadienio Šventojo
Rašto skaitinių ištraukas. Jų pagrindinė tema, anot Šventojo Tėvo, yra Dievo ir Kristaus
pirmumas žmogaus gyvenime.
Pats Kristus, evangelisto Luko aprašytame epizode,
pasako tris buvimo jo mokiniais sąlygas. Pirma, mylėti Jį labiau už bet ką kitą ir
už savo paties gyvenimą. Antra, nešti savo kryžių ir sekti Juo. Trečia, atsisakyti
visų turtų. Jėzus mato didelę minią, kuri seka paskui jį ir jo mokinius, ir nori visiems
aiškiai pasakyti: sekti juo yra nelengva, tai negali priklausyti nuo paviršutinio
entuziazmo ar oportunizmo. Tai turi būti pasvertas apsisprendimas, prieš tai atvirai
paklausus savęs: kas man yra Jėzus? Ar jis tikrai „Viešpats“, visur užimantis pirmą
vietą, kaip Saulė, aplink kurią sukasi visos planetos?
Skaitinys iš Išminties
knygos netiesiogiai paaiškina Jėzaus Kristaus absoliutaus pirmumo motyvą: Jis turi
atsakymus visų laikų žmonėms, ieškantiems tiesos apie Dievą ir save pačius. Dievas
yra už mūsų suvokimo ribų. Bet Jis pats panoro save apreikšti, kūrinijoje ir išgelbėjimo
istorijoje. Jėzus yra ta Išmintis, tapusi žmogumi.
Per sekmadienio skaitinių
prizmę, anot Benedikto XVI galime pažvelgti į jo pirmtako Leono XIII gyvenimą ir veiklą.
Pirmiausia reikia pabrėžti, kad jis buvo didelio tikėjimo ir gilaus pamaldumo
žmogus. Tai visada išlieka visko pamatas, kiekvienam krikščioniui, tame tarpe ir popiežiui.
Be maldos, be vidinės vienybės su Dievu, nieko negalime padaryt, - sakė Benediktas
XVI.
Iš Dievo ir Kristaus pirmumo kyla kitas dalykas, kuris matomas kiekvieno
Bažnyčios ganyto ir ypač popiežiaus veikloje. Tai būtų galima pavadint „krikščioniška
išmintimi“, tai yra mokymu, kuris sujungia tikėjimą ir gyvenimą, tiesą ir konkretų
gyvenimą. Popiežius Leonas XIII sugebėjo tai padaryti vienu iš sunkiausiu Bažnyčiai
istoriniu momentu.
Leonas XIII tapo pirmosios socialinės enciklikos „Rerum
novarum“ autoriumi. Bet ir ją reikia suprasti jo tikėjimo ir dvasinio gyvenimo kontekste.
Galime pasiremti šv. apaštalo Pauliaus „Laiško Filemonui“ sekmadienio ištrauka, kurioje
Paulius Filemono prašo pabėgusį vergą priimti kaip brolį.
Kalėdamas Paulius
perdavė tikėjimą Onesimui, pabėgusiam Filemono vergui, su kuriuo susitiko Romoje.
Filemonas, turtingas žmogus, taip pat buvo tapęs krikščionimi dėka Pauliaus skelbimo.
Paulius siunčia Onesimą Filemonui, tačiau primena, kad krikščioniška brolystė yra
virš laisvojo ir vergo padėties. Tai principas, kuris vėliau atves prie vergovės panaikinimo.
Epizodas apie Paulių ir Onesimą, anot Benedikto XVI, parodo krikščionybės
indėlį į žmogaus vystimąsi civilizacijos kelyje ir kokiu metodu krikščionybė naudojasi.
Atitinkamai evangeliniams „sėklos“ ir „raugo“ simboliams, istorijoje krikščionys,
pavieniui ar kartu, veikia kaip gera ir taiki gilių pokyčių jėga, padedanti išskleisti
pačios tikrovės galimybes. Tokia pati yra Bažnyčios socialinės doktrinos siūlomo veikimo
forma šiandien. (rk)