kun. Antano Valantino minėjimas Vadaktuose ir kun. Vytauto Marozo jubiliejus Panevėžyje
Vadaktuose šv. Juozapo Kalasanto atlaidų išvakarėse vyko kun. Antanui Valantinui
pagerbti skirti renginiai. Šeštadienį 15 val. kun. Remigijus Katilius ir Kęstutis
Švabinskas – jo mokinys, aukojo šv. Mišias. Pamokslą pasakė kun. Kęstutis apie šv.
Augustiną ir kun. Poetą Valantiną. Pamokslininkas kvietė taip sunaudoti talentus kaip
kiekvienas šviesuolis jam savitu būdu: kaip Marija, kaip šv. Augustinas, ir kaip kun.
Valantinas.
Po mišių prie jo kapo vyko Valantino pagerbimas - Vadaktų kaimo
jaunuomenė skaitė jo eiles, o jo laikų choras pagiedojo keletą giesmių. Klebonijoje,
kurioje jis gyveno nuo 1957 gegužės iki 2004 rugsėjo 1 d. atidengta memorialinė lenta.
Jaunimas apžvelgė jo gyvenimą ir klebonystės vietas. Svečiai aplankė jo memorialinį
kambarį, pasirašė į svečių knygą. Po to prie kultūros namų buvo atidengta jo vardu
pavadintos centrinės gatvės lentelė.
Gi, šv. Juozapo Kalasanto atlaidus vedė
Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kondratavičius, kuris pamoksle kvietė šiais sunkiais
laikais neprarasti nuoširdumo, paprastumo, bendrystės dvasios, puoselėti tradicijas,
švęsti sekmadienius, kurie turėtų tapti dvasios atgaiva.
* * *
Panevėžyje
šv. Petro ir Povilo bažnyčioje šeštadienį, rugpjūčio 28 d. buvo pagerbtas tos bažnyčios
altaristas garbės kanauninkas Jubiliatas kun. Vytautas Marozas jo kunigystės 55 metinių
ir 80 gyvenimo metų proga. Mišias aukojo pats Jubiliatas, kun. Pranas Sabaliauskas
ir Vabalninko dekanas kan. Povilas Miškinis. Pamokslą apie kunigiškąją misiją pasakė
kan. Petras Baniulis.
Pamokslininkas priminė tris dalykus, svarbius kunigo
gyvenime: pamatinė – tai draugystė su Kristumi. Kitas svarbus bruožas – pasišventimas,
visiškas savęs dovanojimas ir trečias – gyvenimas bendrystėje - jei mylėsite vienas
kitą, būsite mano mokiniai. „Pašaukimai dažniausiai kyla iš kunigų liudijimo. Kunigas
nėra tarnautojas. Jis vykdo tai, ko joks žmogus negali padaryti – kartoja Kristaus
žodžius – ir perkeičia žmogaus gyvenimą. Dievas tiek pasitiki žmogumi, kad leidžia
jam veikti jo vardu“. Dekanas Petras Baniulis sveikino jubiliatą, dėkojo už gyvenimo
auką ir liudijimą ir linkėjo ilgų Dievo malonės metų.