Antradienį Romoje prasidėjo Pamokslininkų ordino, pagal įkūrėjo šv. Dominyką Guzmaną
vardą paprastai vadinamo dominikonų ordinu, generalinė kapitula.
Dominikonų
ordino vadovai į kapitulas renkasi kas treji metai, tačiau kapitulų esama trijų rūšių
– generalinės, kurios renka naują ordino vadovą; provincijolų, kurios skirtos einamiesiems
ordino veiklos bei sielovados reikalams ir definitorių kapitulos, kuriose svarstomi
įvairūs juridiniai ir normatyviniai ordino veiklos reikalai. Paskutinė generalinė
kapitula, išrinkusi dabartinį ordino vadovą, dabar jau kadenciją baigiantį argentinietį
tėvą Carlosą Azpirozą Costa, vyko prieš devynerius metus Jungtinėse Amerikos Valstijos;
prieš šešerius metus Lenkijoje buvo susirinkusi definitorių kapitula; o prieš trejus
metus Kolumbijoje vyko provincijolų kapitula, kurios užduotis, kaip sakyta, aptarti
dominikonų sielovados darbus.
Be šioje kapituloje numatytų naujojo generalinio
vyresniojo rinkimų ir įprastinių ordino einamųjų reikalų svarstymo, į Romą atvykę
dominikonų atstovai iš viso pasaulio taip pat ketina pradėti rengtis 2016 metais sukaksiančiai
ordino įkūrimo 800 metų sukakčiai.
Šiam ordinui pradžią davė 1170 metais Ispanijoje
gimęs šv. Dominykas Guzmanas. Priėmęs kunigo šventimus, Dominykas buvo paskirtas Osmos
vyskupijos katedros kanauninku. Vieną kartą drauge su vyskupu Osmos vyskupu Diegu
lankantis popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta keliauti pas pietinėje Prancūzijoje
tuo metu gana skaitlingus albigensus, tai yra eretikų grupę, skelbusią dualistinę
visatos sampratą. Dominykas noriai priėmė pasiūlymą. Greit atsirado ir pasekėjų, iš
kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Pirmoji Pamokslininkų
ordino bendruomenė buvo įkurta Tulūzoje. Jai buvo pritaikyta senoji Augustino regula.
Naujos vienuolių bendruomenės kūrimo idėjai iš karto pritarė to meto popiežiai Inocentas
III ir Honorijus III. Dominikonai, panašiai kaip ir maždaug tuo pat metu Italijoje
susikūrę pranciškonai, rinkosi elgetaujančio ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį
kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie žemių ir turtų. Labai svarbus ir ordino ateitį
nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius į pačias geriausiais to meto mokyklas, kad
jie būtų kuo puikiausiai pasirengę savo darbui. Kai Dominykas mirė Bolonijoje 1221
metais, dominikonai jau buvo paplitę kone visoje Europoje.
Ir šiandien dominikonai
yra vienas didžiausių katalikų Bažnyčios ordinų. Šių metų pradžioje visame pasaulyje
veikė 602 dominikonų vienuolynai, ordino narių buvo 5 923, kurių 4 466 kunigai. Romoje
prasidėjusioje generalinėje kapituloje dalyvauja 174 ordino atstovai.