2010-08-27 12:57:19

Žolinės aštuondienio Krekenavoje ir Pivašiūnuose apžvalga


Krekenavoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės Mišias sekmadienį, rugpjūčio 15-ąją, aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Pirmadienis buvo kunigų ir pašvęstojo gyvenimo diena. Mišioms vadovavo vyskupai: Jonas Kauneckas ir Juozas Tunaitis. Mišių įžangoje Panevėžio vyskupas pasidžiaugė, kad iš keturių Panevėžio vyskupijos kandidatų buvo priimti du kandidatai. Dėkojo žmonėms, įsipareigojusiems melstis už pasirinktus kunigus. Mišiose giedojo Pasvalio choras, vadovaujamas maestro Jono Poškos.

Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis pamoksle pasidžiaugė Panevėžio vyskupija, kuri XX a. Lietuvai yra davusi 13 vyskupų ir išugdžiusi daug garsių kunigų. “Vienas iškiliausių – tai Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas,- sakė pamokslininkas. Tai ir kun. Sušinskas, ateitininkų dvasios vadas, ir kun. Vaičionis, poetas ir muzikas. Ir daugelis kitų. Ir linkėjo, kad Marija taptų kaip Bažnyčios, taip ir kunigų Motina, nes per ją mes ateiname prie tikėjimo, prie Kristaus. Šv. Raštas sako: “Kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”. Kur buvo Marijos širdis? – klausė vyskupas. Ten, kur Kristus. O kur Kristus? Danguje. Marija vienintelė po Kristaus sulaukė Prisikėlimo. Mes nelabai galėtume vartoti Marijai terminą “mirė”. Šv. Raštas net Lozoriaus atveju taiko terminą “užmigo”…

…Marija ir šiandien nepalieka mūsų. Tai rodo gausūs jos apsireiškimai. Tai liudija Lurdas, Fatima. Marija Fatimos apsireiškime sakė, kad jei po II-ojo karo žmonija nepasitaisys, jos laukia naujos negandos… Šiandien pasaulis pasimetęs, nemyli tiesos. Todėl reikia melsti Marijos užtarimo ir kviesti prie Amžinosios Tiesos.” Pabaigoje dėkojo už pagalbą kunigams maldomis. Prašė melsti naujų pašaukimų, didžių šventųjų.

Mišių pabaigoje visa bažnyčia giedojo Marijos litaniją ir visi perskaitė Pasiaukojimą Nekalčiausiajai Švč. M. Marijai, kurį kunigai skaitė Kunigų metų užbaigimo proga Romoje.

Antradienis buvo skirtas Gyvojo Rožinio maldininkams, kurie pripildė pilną šventovę. Juos vysk. Jonas Jonas Kauneckas išvadino maldos mokytojais. Tos dienos šv, mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas ir Telšių vysk. Jonas Boruta, į Marijos šventovės iškilmes atvykęs su gausia Telšių vyskupijos delegacija. Giedojo Krekenavos choras, vad. Virginijos Kavaliauskienės. Pamoksle vyskupas Jonas Kauneckas, pasinaudodamas t. Antonio de Mello ir t. José Calverro mintimis, teigė, kad Rožinio malda anaiptol nėra tik pradedančiųjų ir bemokslių žmonių malda, bet veikiau visokios maldos pagrindas. Jis papasakojo, kaip per vienas t. Calverro vedamas rekolekcijas, tikėdamasis kažin ko, t. Antonio kreipėsi į rekolekcijų vedėją, prašydamas išmokyti jį melstis. Susitikimo metu jis papasakojo tėvui José savo išsiblaškymo bėdas, o šis pataręs jam sukalbėti paslaptį rožinio, prašant Maloningąją išmelsti maldos dovaną. “Jis sakė,- citavo pamokslininkas,- Maldos meno raktas – prašomoji malda. Daugelis todėl neišmoksta melstis, kad neprašo. Ištiesta elgetos ranka gauna tai, ko negali gauti mąstytojo ranka, atremta į kaktą.”

Trečiadienis – jaunimo diena. Panevėžio vyskupijos jaunimas dviračiais patraukė į Krekenavos atlaidus. Šventovėje jie dėkojo Dievui ir jo Motinai Marijai už palaimingas LJD Panevėžyje ir gausias patirtas malones. Giedojo Panevėžio katedros ir vyskupijos jungtinis jaunimo choras, vad. Vytauto Striogos. Vysk. Jonas Kauneckas kalbėjo apie jaunimą, jog jie išgyvena nelengvus laikus, kai yra didelė pasiūla ir didelės pagundos. Todėl pamokslininkas kvietė: kad gyvenimas nevirstų sudužusiomis svajonėmis ir apraudamais griuvėsiais, vadovautis idealais ir nepaleisti Jėzaus rankos.

Ketvirtadienis buvo ligonių diena. Jai vadovavo kun. Dr. Arnoldas Valkauskas. Ketvirtadienį į savo piligriminį žygį patraukė Panevėžio vyskupijos tikybos mokytojai, kuriuos lydėjo Tiberiados broliai. Tiesa, diena pasitaikė ne pati palankiausia, nes visą dieną lijo. Vidudienio mišioms piligrimai apsistojo Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčioje. Joms vadovavo ir tam skirtą pamokslą pasakė brolis Egidijus, komentuodamas dienos evangeliją apie Dangaus karalystę kaip meilės istoriją ir vestuvės. Piligrimai, visi permirkę, pernakvoję literatų pamėgtoje Ustronėje ir kiek apdžiūvę, atkeliavo į Krekenavą.

Penktadienis – katechetų, moksleivių ir studentų bei žiniasklaidos darbuotojų diena. Penktadienį Rokiškio par. Sumos choras, vadovaujamas maestro Laimio Janionio. Mišiose meldėsi nuncijus arkiv. Luiggi Bonazzi, vysk. Jonas Kauneckas, br. Egidijus iš Tiberiados, Telšių vyskupijos generalvikaras dr. Juozas Šiurys ir kiti Panevėžio vyskupijos kunigai, vyskupijos katechetai.

Gi, čia pat, Krekenavos pašonėje, Juozo Urbšio tėviškėje Zaosėje vyko, jau tradicine tampanti, konferencija, skirta Nepriklausomybės XX-mečiui. Jos metu buvo pristatyta nuolatinė ekspozicija, skirta Užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui, kurios autorė Rita Kosmauskienė, ir Aloyzo Urbšio proginė ekspozicija, ministro sūnėno, medinės skulptūros. Konferencijoje dalyvavo ir padėkos žodį tarė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Pranešimus konferencijoje skaitė net du Nepriklausomybės Akto atkūrimo signatarai: Stasys Kropas ir Julius Beinartas. Pirmasis kalbėjo apie rinkos ekonomikos atsiradimą ir bankų vaidmenį joje, o Julius Beinartas, kaip socialinių reikalų atstovas, apie socialinės politikos pamatus bei jos nevykusią raidą Lietuvoje. Istorikas Algis Kasperavičius kalbėjo apie dvi Nepriklausomybes ir dvi Lietuvas: vasario 16-osios ir kovo 11-osios. Emilija Juškienė, remdamasi Sąjūdžio dokumentais, palygino Sąjūdžio siekius ir dabartinę tikrovę.

Vysk. Jonas Kauneckas pamoksle katechetams paminėjo Zaosėje vykusią įdomią konferenciją ir prisiminė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą URBŠĮ, kaip nuoseklų tikėjimo liudytoją Gulaguose. “Svarbiausias dalykas,- sakė vyskupas,- yra ne tiek žinios, kiek liudijimas. Svarbu išmokti mylėti vaikus, kokie jie bebūtų.” Kaip pavyzdį Ganytojas pateikė Dostojevskio egzekucijos sceną. Kai po mirties bausmės atšaukimo jo paklausė, ką tu jautei tą lemiamą akimirką, šis atsakė: “Meldžiausi, kaip ir Jėzus tai darė: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.” Vyskupas citavo pedagogų laikraščio “Dialogas” pravestą apklausą, kurioje paskutinę vietą užima dorinis auklėjimas – tiek etika, tiek tikyba. Pritardamas žurnalistės mintims kvietė keisti esamą situaciją – daugiau pateikti liudijimo, o ne tiek žinių.

Pabaigoje dėkojo Rokiškio chorui, Tiberijados broliams, kurie lydėjo kelyje katechetus.

Po mišių Krekenavos kultūros centre vyko konferencija-pasidalinimas apie ugdymo procesą, kurią vedė arkiv. Luiggi Bonnazzi. Pirmiausia, - sakė nuncijus, - reikia ramiai pripažinti, kokia yra situacija mokykloje. Po to, iš naujo atrasti ramų pasitikėjimą savimi ir mokiniais. Neužmiršti, kad “yra tik vienas Mokytojas”, todėl dažniau remtis Jėzaus metodu. Verta, kartas nuo karto, pasikartoti mokymo tikslus. Ir galop, arkivyskupas priminė don Bosko formulę, kad “ugdymas yra širdies dalykas.”

Šeštadienį buvo meldžiamasi už seniūnijas ir bendruomenes, parapijas. Buvo teikiamas sutvirtinimo sakramentas. Sekmadienio iškilmėmis baigėsi Krekenavos Žolinės atlaidų aštuondienis.

Kun. Algirdas Dauknys RealAudioMP3

* * *

Šiais metais į aštuonias dienas trunkančius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose susibūrė kiek mažiau maldininkų nei įprasta. Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją, kviesdamas tikinčiuosius melstis už žemdirbius, Tėvynę, šiais metais mininčią Laisvės dvidešimtmečio sukaktį, taip pat prašė maldomis užtarti Dzūkijos regiono, o ir visos Lietuvos žmones, šią vasarą nukentėjusius nuo gamtos nelaimų.

Šiemetiniai atlaidai Pivašiūnuose prasidėjo rugpjūčio 14 d. vakaro pamaldomis. Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją – Žolinės iškilmių šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kard. A. J. Bačkis, šv. Mišias koncelebravo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas A. Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis, taip pat mons. G. Grušas, vyskupas nominantas, ir kiti kunigai, tarp jų Kaišiadorių vyskupijai mielas svečias iš Magdeburgo vyskupijos kunigas Tomas Kriesel, atvykęs į šventę su trimis Magdeburgo vyskupijos seminaristais – būsimaisiais kunigais.

Rugpjūčio 16-ąją buvo meldžiamasi už šeimas, šeimos centrų darbuotojus ir savanorius. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, homiliją sakė kun. doktorantas M. Sabonis, studijuojantis Romoje.

Rugpjūčio 17-ąją maldose buvo prisiminti ligoniai, „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą sakė kan. P. Linkevičius, Darsūniškio parapijos klebonas, turintis ilgametę slaugos ir globos patirtį.

Rugpjūčio 18-ąją buvo meldžiamasi už dvasininkus ir vienuolius bei melsta pašaukimų į dvasinį luomą. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė vyskupo generalvikaras mons. dr. A. Jurevičius, ypač pabrėžęs grynos meilės tarnystę Viešpaties vynuogyne.

Rugpjūčio 19-ąją buvo meldžiamasi už parapijas ir bendruomenes. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. P. Tekorius, Molėtų parapijos vikaras, atkreipęs dėmesį į Marijos „taip“, kaip bet kokios bendruomenės kūrimo ir veiklos pradžią.

Rugpjūčio 20-ąją buvo meldžiamasi už vaikus ir jaunimą, už jaunimo centrų darbuotojus ir savanorius. Tradiciškai šios dienos išvakarėse jaunimas iš įvairių Kaišiadorių vyskupijos parapijų į Pivašiūnus atvyko pėsčiomis. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. V. Kirka, Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro dvasios vadovas. Jaunimas meldėsi, kad arkivyskupas Teofilius Matulionis būtų paskelbtas palaimintuoju, nes būtent tą dieną sukako 48 metai nuo Dievo tarno mirties.

Rugpjūčio 21 d. melstasi už tikybos mokytojus, katechetus, pedagogus, katechetikos centrų darbuotojus ir savanorius, taip pat paminėta Kaišiadorių vyskupijoje tikybos mokymo 20-mečio sukaktis. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. G. Tamošiūnas, Kaišiadorių vyskupijos katechetikos centro dvasios vadovas.

Rugpjūčio 22 d. Pivašiūnuose buvo švenčiama Švč. M. Marijos Karalienės iškilmė, melstasi už rožinio maldos mylėtojus – Gyvojo rožinio ir Marijos legiono narius. Kaip ir pernai, Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos nariai surengė akciją: maldininkai ėjo pėsčiomis du kilometrus iki Pivašiūnų šventovės kalbėdami rožinį. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, homiliją sakė kun. dr. K. Kėvalas, Marijos radijo vadovas.

Nors šiemet Žolinės atlaidai Pivašiūnuose buvo paženklinti gal ir ne tokia didele maldininkų gausa kaip ankščiau, tačiau kiekvieną atlaidų dieną juose buvojo gausu nuoširdžiai besimeldžiančių žmonių.

(Pagal Kaišiadorių vyskupijos kurijos pranešimą)








All the contents on this site are copyrighted ©.