Žolinės aštuondienio Krekenavoje ir Pivašiūnuose apžvalga
Krekenavoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėsMišias sekmadienį,
rugpjūčio 15-ąją, aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Pirmadienis buvo kunigų
ir pašvęstojo gyvenimo diena. Mišioms vadovavo vyskupai: Jonas Kauneckas ir Juozas
Tunaitis. Mišių įžangoje Panevėžio vyskupas pasidžiaugė, kad iš keturių Panevėžio
vyskupijos kandidatų buvo priimti du kandidatai. Dėkojo žmonėms, įsipareigojusiems
melstis už pasirinktus kunigus. Mišiose giedojo Pasvalio choras, vadovaujamas maestro
Jono Poškos.
Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis pamoksle pasidžiaugė
Panevėžio vyskupija, kuri XX a. Lietuvai yra davusi 13 vyskupų ir išugdžiusi daug
garsių kunigų. “Vienas iškiliausių – tai Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas,- sakė
pamokslininkas. Tai ir kun. Sušinskas, ateitininkų dvasios vadas, ir kun. Vaičionis,
poetas ir muzikas. Ir daugelis kitų. Ir linkėjo, kad Marija taptų kaip Bažnyčios,
taip ir kunigų Motina, nes per ją mes ateiname prie tikėjimo, prie Kristaus. Šv. Raštas
sako: “Kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”. Kur buvo Marijos širdis? – klausė vyskupas.
Ten, kur Kristus. O kur Kristus? Danguje. Marija vienintelė po Kristaus sulaukė Prisikėlimo.
Mes nelabai galėtume vartoti Marijai terminą “mirė”. Šv. Raštas net Lozoriaus atveju
taiko terminą “užmigo”…
…Marija ir šiandien nepalieka mūsų. Tai rodo gausūs
jos apsireiškimai. Tai liudija Lurdas, Fatima. Marija Fatimos apsireiškime sakė, kad
jei po II-ojo karo žmonija nepasitaisys, jos laukia naujos negandos… Šiandien pasaulis
pasimetęs, nemyli tiesos. Todėl reikia melsti Marijos užtarimo ir kviesti prie Amžinosios
Tiesos.” Pabaigoje dėkojo už pagalbą kunigams maldomis. Prašė melsti naujų pašaukimų,
didžių šventųjų.
Mišių pabaigoje visa bažnyčia giedojo Marijos litaniją ir
visi perskaitė Pasiaukojimą Nekalčiausiajai Švč. M. Marijai, kurį kunigai skaitė Kunigų
metų užbaigimo proga Romoje.
Antradienis buvo skirtas Gyvojo Rožinio maldininkams,
kurie pripildė pilną šventovę. Juos vysk. Jonas Jonas Kauneckas išvadino maldos mokytojais.
Tos dienos šv, mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas ir Telšių vysk. Jonas Boruta, į
Marijos šventovės iškilmes atvykęs su gausia Telšių vyskupijos delegacija. Giedojo
Krekenavos choras, vad. Virginijos Kavaliauskienės. Pamoksle vyskupas Jonas Kauneckas,
pasinaudodamas t. Antonio de Mello ir t. José Calverro mintimis, teigė, kad Rožinio
malda anaiptol nėra tik pradedančiųjų ir bemokslių žmonių malda, bet veikiau visokios
maldos pagrindas. Jis papasakojo, kaip per vienas t. Calverro vedamas rekolekcijas,
tikėdamasis kažin ko, t. Antonio kreipėsi į rekolekcijų vedėją, prašydamas išmokyti
jį melstis. Susitikimo metu jis papasakojo tėvui José savo išsiblaškymo bėdas, o šis
pataręs jam sukalbėti paslaptį rožinio, prašant Maloningąją išmelsti maldos dovaną.
“Jis sakė,- citavo pamokslininkas,- Maldos meno raktas – prašomoji malda. Daugelis
todėl neišmoksta melstis, kad neprašo. Ištiesta elgetos ranka gauna tai, ko negali
gauti mąstytojo ranka, atremta į kaktą.”
Trečiadienis – jaunimo diena. Panevėžio
vyskupijos jaunimas dviračiais patraukė į Krekenavos atlaidus. Šventovėje jie dėkojo
Dievui ir jo Motinai Marijai už palaimingas LJD Panevėžyje ir gausias patirtas malones.
Giedojo Panevėžio katedros ir vyskupijos jungtinis jaunimo choras, vad. Vytauto Striogos.
Vysk. Jonas Kauneckas kalbėjo apie jaunimą, jog jie išgyvena nelengvus laikus, kai
yra didelė pasiūla ir didelės pagundos. Todėl pamokslininkas kvietė: kad gyvenimas
nevirstų sudužusiomis svajonėmis ir apraudamais griuvėsiais, vadovautis idealais ir
nepaleisti Jėzaus rankos.
Ketvirtadienis buvo ligonių diena. Jai vadovavo kun.
Dr. Arnoldas Valkauskas. Ketvirtadienį į savo piligriminį žygį patraukė Panevėžio
vyskupijos tikybos mokytojai, kuriuos lydėjo Tiberiados broliai. Tiesa, diena pasitaikė
ne pati palankiausia, nes visą dieną lijo. Vidudienio mišioms piligrimai apsistojo
Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčioje. Joms vadovavo ir tam skirtą pamokslą pasakė brolis
Egidijus, komentuodamas dienos evangeliją apie Dangaus karalystę kaip meilės istoriją
ir vestuvės. Piligrimai, visi permirkę, pernakvoję literatų pamėgtoje Ustronėje ir
kiek apdžiūvę, atkeliavo į Krekenavą.
Penktadienis – katechetų, moksleivių
ir studentų bei žiniasklaidos darbuotojų diena. Penktadienį Rokiškio par. Sumos choras,
vadovaujamas maestro Laimio Janionio. Mišiose meldėsi nuncijus arkiv. Luiggi Bonazzi,
vysk. Jonas Kauneckas, br. Egidijus iš Tiberiados, Telšių vyskupijos generalvikaras
dr. Juozas Šiurys ir kiti Panevėžio vyskupijos kunigai, vyskupijos katechetai.
Gi,
čia pat, Krekenavos pašonėje, Juozo Urbšio tėviškėje Zaosėje vyko, jau tradicine tampanti,
konferencija, skirta Nepriklausomybės XX-mečiui. Jos metu buvo pristatyta nuolatinė
ekspozicija, skirta Užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui, kurios autorė Rita
Kosmauskienė, ir Aloyzo Urbšio proginė ekspozicija, ministro sūnėno, medinės skulptūros.
Konferencijoje dalyvavo ir padėkos žodį tarė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Pranešimus
konferencijoje skaitė net du Nepriklausomybės Akto atkūrimo signatarai: Stasys Kropas
ir Julius Beinartas. Pirmasis kalbėjo apie rinkos ekonomikos atsiradimą ir bankų vaidmenį
joje, o Julius Beinartas, kaip socialinių reikalų atstovas, apie socialinės politikos
pamatus bei jos nevykusią raidą Lietuvoje. Istorikas Algis Kasperavičius kalbėjo apie
dvi Nepriklausomybes ir dvi Lietuvas: vasario 16-osios ir kovo 11-osios. Emilija Juškienė,
remdamasi Sąjūdžio dokumentais, palygino Sąjūdžio siekius ir dabartinę tikrovę.
Vysk.
Jonas Kauneckas pamoksle katechetams paminėjo Zaosėje vykusią įdomią konferenciją
ir prisiminė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą URBŠĮ, kaip nuoseklų tikėjimo
liudytoją Gulaguose. “Svarbiausias dalykas,- sakė vyskupas,- yra ne tiek žinios, kiek
liudijimas. Svarbu išmokti mylėti vaikus, kokie jie bebūtų.” Kaip pavyzdį Ganytojas
pateikė Dostojevskio egzekucijos sceną. Kai po mirties bausmės atšaukimo jo paklausė,
ką tu jautei tą lemiamą akimirką, šis atsakė: “Meldžiausi, kaip ir Jėzus tai darė:
Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.” Vyskupas citavo pedagogų laikraščio
“Dialogas” pravestą apklausą, kurioje paskutinę vietą užima dorinis auklėjimas – tiek
etika, tiek tikyba. Pritardamas žurnalistės mintims kvietė keisti esamą situaciją
– daugiau pateikti liudijimo, o ne tiek žinių.
Pabaigoje dėkojo Rokiškio chorui,
Tiberijados broliams, kurie lydėjo kelyje katechetus.
Po mišių Krekenavos kultūros
centre vyko konferencija-pasidalinimas apie ugdymo procesą, kurią vedė arkiv. Luiggi
Bonnazzi. Pirmiausia, - sakė nuncijus, - reikia ramiai pripažinti, kokia yra situacija
mokykloje. Po to, iš naujo atrasti ramų pasitikėjimą savimi ir mokiniais. Neužmiršti,
kad “yra tik vienas Mokytojas”, todėl dažniau remtis Jėzaus metodu. Verta, kartas
nuo karto, pasikartoti mokymo tikslus. Ir galop, arkivyskupas priminė don Bosko formulę,
kad “ugdymas yra širdies dalykas.”
Šeštadienį buvo meldžiamasi už seniūnijas
ir bendruomenes, parapijas. Buvo teikiamas sutvirtinimo sakramentas. Sekmadienio iškilmėmis
baigėsi Krekenavos Žolinės atlaidų aštuondienis.
Kun. Algirdas Dauknys
*
* *
Šiais metais į aštuonias dienas trunkančius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose
susibūrė kiek mažiau maldininkų nei įprasta.Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis,
pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją, kviesdamas tikinčiuosius melstis už žemdirbius,
Tėvynę, šiais metais mininčią Laisvės dvidešimtmečio sukaktį, taip pat prašė maldomis
užtarti Dzūkijos regiono, o ir visos Lietuvos žmones, šią vasarą nukentėjusius nuo
gamtos nelaimų.
Šiemetiniai atlaidai Pivašiūnuose prasidėjo rugpjūčio 14 d.
vakaro pamaldomis. Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją – Žolinės iškilmių
šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kard. A.
J. Bačkis, šv. Mišias koncelebravo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas
J. Boruta SJ, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, Vilniaus
arkivyskupo augziliaras vyskupas A. Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas J.
Žemaitis, taip pat mons. G. Grušas, vyskupas nominantas, ir kiti kunigai, tarp jų
Kaišiadorių vyskupijai mielas svečias iš Magdeburgo vyskupijos kunigas Tomas Kriesel,
atvykęs į šventę su trimis Magdeburgo vyskupijos seminaristais – būsimaisiais kunigais.
Rugpjūčio 16-ąją buvo meldžiamasi už šeimas, šeimos centrų darbuotojus ir
savanorius. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, homiliją
sakė kun. doktorantas M. Sabonis, studijuojantis Romoje.
Rugpjūčio 17-ąją
maldose buvo prisiminti ligoniai, „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai. Pagrindinėms
pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą sakė kan. P. Linkevičius, Darsūniškio
parapijos klebonas, turintis ilgametę slaugos ir globos patirtį.
Rugpjūčio
18-ąją buvo meldžiamasi už dvasininkus ir vienuolius bei melsta pašaukimų į dvasinį
luomą. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė vyskupo
generalvikaras mons. dr. A. Jurevičius, ypač pabrėžęs grynos meilės tarnystę Viešpaties
vynuogyne.
Rugpjūčio 19-ąją buvo meldžiamasi už parapijas ir bendruomenes.
Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. P. Tekorius,
Molėtų parapijos vikaras, atkreipęs dėmesį į Marijos „taip“, kaip bet kokios bendruomenės
kūrimo ir veiklos pradžią.
Rugpjūčio 20-ąją buvo meldžiamasi už vaikus ir
jaunimą, už jaunimo centrų darbuotojus ir savanorius. Tradiciškai šios dienos išvakarėse
jaunimas iš įvairių Kaišiadorių vyskupijos parapijų į Pivašiūnus atvyko pėsčiomis.
Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. V. Kirka,
Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro dvasios vadovas. Jaunimas meldėsi, kad arkivyskupas
Teofilius Matulionis būtų paskelbtas palaimintuoju, nes būtent tą dieną sukako 48
metai nuo Dievo tarno mirties.
Rugpjūčio 21 d. melstasi už tikybos mokytojus,
katechetus, pedagogus, katechetikos centrų darbuotojus ir savanorius, taip pat paminėta
Kaišiadorių vyskupijoje tikybos mokymo 20-mečio sukaktis. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo
Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. G. Tamošiūnas, Kaišiadorių vyskupijos katechetikos
centro dvasios vadovas.
Rugpjūčio 22 d. Pivašiūnuose buvo švenčiama Švč. M.
Marijos Karalienės iškilmė, melstasi už rožinio maldos mylėtojus – Gyvojo rožinio
ir Marijos legiono narius. Kaip ir pernai, Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos
nariai surengė akciją: maldininkai ėjo pėsčiomis du kilometrus iki Pivašiūnų šventovės
kalbėdami rožinį. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupo generalvikaras,
homiliją sakė kun. dr. K. Kėvalas, Marijos radijo vadovas.
Nors šiemet Žolinės
atlaidai Pivašiūnuose buvo paženklinti gal ir ne tokia didele maldininkų gausa kaip
ankščiau, tačiau kiekvieną atlaidų dieną juose buvojo gausu nuoširdžiai besimeldžiančių
žmonių.