Josepho Ratzingerio visi raštai leidžiami vokiškai ir itališkai

Italijos Rimini mieste šiomis dienomis vykstančiame Tautų bičiulystės mitinge dalyvaujantis Regensburgo vyskupas Gerhard Mueller pristatė Vokietijos Herderio leidyklos vokiškai ir Vatikano leidyklos itališkai leidžiamus popiežiaus Benedikto XVI visus raštus. Būtent vyskupas Muelleris yra visų raštų serijos pagrindinis redaktorius.

Jau prieš kurį laiką Vokietijos Herderio leidykla pradėjo leisti Josepho Ratzingerio – popiežiaus Benedikto XVI visus raštus. Lig šiol jau išėjo 3 tomai; iš viso jų turėtų būti 16. Neseniai lygiagrečiai vokiškajam Herderio leidyklos leidimui, Popiežiaus visus raštui italų kalba pradėjo leisti Vatikano leidykla.

Šios abi leidyklas jau senokai bendradarbiauja, tačiau pastaruoju metu jas susiejo ir abiem priklausančios popiežiaus Benedikto XVI raštų autorinės teisės. Pagal jau nuo seniau galiojančią tvarka, išrenkant naują popiežių, visų jo raštų, įskaitant ir kūrybą iki išrinkimo, autorinių teisių saugotoja tampa Vatikano leidykla. Popiežiaus Benedikto XVI atveju, ankstesnių tekstų autorinės teisės priklauso taip pat ir Vokietijos Herderio leidyklai, kuriai jos buvo suteiktos dar prieš Josepho Ratzinegrio išrinkimą. Tad ir kuriai nors kitai leidyklai pasaulyje norint leisti kurią nors ankstesnę Josepho Ratzingerio knygą, leidimą reikia gauti ir iš Vatikano leidyklos, ir iš Herderio.

Per savo gana ilgus ir vaisingus kūrybinio darbo metus teologas Josephas Ratzingeris yra parašęs daugybę straipsnių ir keletą knygų. Visą šią kūrybą ketina sutalpinti į 16 tomų. Vokiškai jau išėjo trys tomai: pirmas – skirtas liturgijai; antrasis – šv. Bonaventūrui ir trečiasis – ekleziologijai. Šiuo metu rengiamas ketvirtas tomas publikuos Josepho Ratzingerio kūrybą, skirtą katalikų kunigystei.

Pirmąjį tomą, skirtą liturgijai, Vatikano leidykla jau išleido ir italų kalba. Aiškindamas kodėl sudarant visų raštų rinkinį pradėta nuo liturgijos tematikos, leidinio redaktorius vyskupas Gerhard Mueller sakė, jog tokį sprendimą nulėmė ir publikuojamų tekstų autoriaus ir, pagaliau, visos Bažnyčios liturgijai skiriamas dėmesys. Pats Popiežius šį tomą palydinčiame tekste sako, kad krikščionių tikėjimas nėra nei filosofija, nei pasaulėžiūrinė teorija, bet yra konkretaus žmogaus asmeninis ryšys su Dievu, išreiškiamas maldingumu. Liturgija tai ne vaidinimas ir ne žaidimas, bet asmeniška ir labai konkreti to santykio išraiška. Matyt dėl to ir Vatikano II Susirinkimas visą savo darbo pardėjo nuo liturgijos ir liturginė konstitucija buvo pirmas viso Susirinkimo darbo vaisius. Žinoma, po Susirinkimo būta tam tikrų nesklandumų ir persistengimų, kurių priežasčių reikia ieškoti ne pačiame Susirinkime, bet susirinkimo idėjas įgyvendinančių žmonių sprendimuose. Būta atvejų, kad to meto liturgijos reformuotojai savąsias idėjas pristatinėjo kaip Susirinkimo idėjas.