Vysk. Jonas Kauneckas per Žolinės iškimę Krekenavoje: Trokšdami permainų, negalime
užmiršti maldos
Rugpjūčio 14-22 dienomis Krekenavoje vyko Žolinės atlaidai. Sekmadienį, rugpjūčio
15 dieną, Sumos šv. mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Turbūt, dėl
užsitęsusių ir Lietuvoje neįprastų karščių pamaldose dalyvavo kiek mažiau maldininkų,
nei įprasta matyti Krekenavos Žolinėje, ar ypač Jubiliejiniuose pernai metų atlaiduose.
Pamokslą, dėkodamas nepabūgusiems karščių tikintiesiems vyskupas Jonas Kauneckas kalbėjo
apie keturias rožinio revoliucijas; rožinio, kuris yra galingesnis už ginklus. Tai
1 ) Austrijos išvadavimas, 2 ) TSRS sugriuvimas, 3 ir 4) Filipinų pirmasis ir antrasis
išvadavimas.
Pamokslininkas priminė, kad Austrija turėjo likti socializmo
glėbyje. Bet štai Austrijoje 1947 metais buvo įsteigta tarptautinė organizacija, taip
vadinama mėlynoji armija, ištikima Fatimos Marijos priesakams. 10 % austrų (700 tūkstančių)
ėmė kasdien kalbėti rožinį. Ir staiga, nei iš šio, nei iš to, SSSR 1955m. gegužės
13d. (Fatimos dieną!) išvedė Raudonąją armiją iš Austrijos. Austrija liko laisva!
Garsusis
stigmatizuotasis tėvas Pijus (dabar šventasis) 1968 metais pareiškė, kad Rusija atsivers,
liausis persekiojusi tikėjimą, kai Mėlynosios armijos narių bus tiek, kiek komunistų
pasaulyje.
Filipinų žmonės daug ko gali pamokyti pasaulį.
Ganytojas
priminė Filipinų 1986 vasario ir 1996 metų Rožinio revoliucijas. Pirmuoju atveju,
milijonai su rožančiais rankose susirinko prieš karinį Marko režimą. Išsklaidyti minioms
Markosas pasiuntė kariuomenę ir tankus. Žmonės nesitraukė. Galima buvo stebėti sukrečiančius
vaizdus. Daug kareivių lipo iš tankų ir prisijungdavo prie bendros rožinio maldos.
Vasario 25-ąją diktatorius Marko kapituliuoja. Tauta išsirenka 1983 metais nužudyto
opozicijos lyderio Akino dukrą Korason Akino. Gi, 1996 metais, populizmu sužavėjęs,
prezidentu išrenkamas kino artistas Josefas Estrada. Suklesti korupcija, tauta stumiama
į laukinį kapitalizmą, o žmonės į vargą ir neteisybes. Kardinolas Chaimė Sin 2001
m. sukviečia tautą maldai, kol prezidentas bus nuverstas. Po poros dienų susirinko
keli milijonai.
Tų dienų liudininkas Fidelis Stoeckl, laikraštyje „Tagespost“
rašo: Su pasauliečiais meldėsi kunigai ir vienuolės. Aplinkui skraidė kariniai malūnsparniai...
Po kelių maldos dienų kariuomenės vadas ir generolai pereina į maldininkų pusę: ...
Džiaugsmas buvo begalinis...
Savo ganytojiniame laiške kardinolas rašė: „Kaip
galėjo nugalėti abi taikios revoliucijos? (...) Galingesnė už ginklus yra pasitikinčiųjų
malda (...) Rožinis galingesnis už ginklus. Tikrasis ateities planavimas — malda ir
pasninkas“.
Kaip reikėtų tai įsidėmėti mums lietuviams!- sakė vyskupas. Su
Dievo pagalba atgavę laisvę, užmiršome Dievą. Bažnyčios pustuštės, malda šeimoje tokia
reta. Pasitikime tik savo jėgomis. Ir stebimės — gyvenimo sąlygos vis sudėtingesnės,
neteisingumo, smurto, korupcijos vis daugiau (...) Trokšdami dvasinių, moralinių,
materialinių permainų, negalime užmiršti pagrindinio permainų ginklo — maldos,- sakė
Ganytojas.