Artimųjų Rytų vyskupas: palestiniečiams reikia perspektyvios valstybės

Rugsėjo 2 dieną planuojamas susitikimas Vašingtone ženklins naują pradžią Artimųjų Rytų taikos procese. JAV Valstybės sekretoriate tą dieną prasidės tiesioginiai pokalbiai tarp Izraelio ir Palestinos vadovų, Izraelio premjero Benjamino Natanjahu ir Palestiniečių savivaldos prezidento Abu Mazeno. Pokalbiai bus tiesioginiai, jų dalyviams nekeliamos jokios išankstinės sąlygos, neprimetamos gairės, tačiau bus terminuoti maksimaliai metams, iki 2011 metų rugsėjo 2 dienos. Pokalbiuose JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton kvietimu dalyvaus dar du svarbūs Artimųjų Rytų regiono veikėjai, Egipto prezidentas Hosni Mubarak ir Saudo Arabijos monarchas Abdallah Ibn Husayn. Po inauguracinio posėdžio seks kiti, kuriuose neišvengiamai bus svarstomi tokie raktiniai klausimai kaip žydų kolonijos Rytų Jeruzalėje ir Vakarų krante, būsimos Palestinos valstybės sienos, Jeruzalės statusas ir palestiniečių pabėgėlių grįžimas.

JTO generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasidžiaugė naująja taikos perspektyva Artimųjų Rytų regione. Palestiniečių valdžios atstovai pareiškė pageidavimą, kad pokalbių sėkmei būtų labai svarbu sustabdyti visas naujų kolonijų statybas. Parengti taikos susitarimą, anot Izraelio premjero „sunku, tačiau įmanoma“.

Karščiausius taikos derybų punktus pokalbyje Vatikano radijui apžvelgė vyskupas William Shomali, Jeruzalės lotynų patriarchato augziliaras.

Pirmas iš karščiausių punktų yra Izraelio pasitraukimas iš okupuotų teritorijų. Ligi šiol Izraelis neturėjo tokios intencijos. Antrasis liečia Jeruzalę, tačiau tai teritorinis klausimas. Izraeliui Jeruzalė yra nedaloma Izraelio sostinė. Tačiau jei Izraelis sutiks dalytis ir sugrąžinti Jeruzalės senamiestį palestiniečiams, tada bus galima laukti teigiamos derybų baigties. Jei nesutiks, tai bus didžiulė problema. Tad yra dvi pagrindinės problemos: pasitraukimas iš teritorijų ir Jeruzalės ateitis.

Artimųjų Rytų krikščionys, kurių vis mažėja ir kurių dauguma yra arabai palestiniečiai, jau seniai laukė žinios apie naujų taikos derybų pradžią. Krikščionys ne nuo vakar meldžiasi už tai, todėl žinia apie prasidėsiančias naujas derybas visus labai džiugina, - kalbėjo Šv. Žemės katalikų vyskupas. Tačiau jis pripažino, jog ne visi tiki, kad derybos baigsis sėkmingai. Derybos pradedamos iš naujo eilinį kartą, todėl krikščionių optimizmas yra ribotas.

Visi krikščionys žino, kad taika bei ekonominio ir politinio gyvenimo normalizavimas yra geriausias būdas sustabdyti krikščionių nutekėjimą iš Artimųjų Rytų. Krikščionių sugrįžimas nemaža dalimi priklausys nuo susitarimo, nes ligi šiol Izraelis nesutiko kelti palestiniečių pabėgėlių grįžimo klausimo. Išvykusių iki 1967 metų, įskaitant krikščionis, Izraelis nepripažįsta. Tačiau kai kurie gyvena gerai ir galbūt nė nemano grįžti.

Derybų tikslas yra leisti regione gyvuoti dviem valstybėm, nes be dviejų valstybių negali būti taikos. Tai pažymėjo ir popiežius Benediktas XVI kai lankėsi Šv. Žemėje. Tačiau pasak vyskupo William Shomali, klausimas yra kitas: ar būsima palestiniečių valstybė bus pajėgi, ar ji turės visus valstybei būtinus komponentus, visą savo teritoriją, savo sostinę, sąlygas gyventi? Kitaip tariant, tai turės būti ne šiaip „valstybė“, bet perspektyvi valstybė, galinti kurti savo ateitį, - pažymėjo Vatikano radijui katalikų lotynų patriarchato augziliaras vyskupas Shomali. (sk)