Neisės upės potvynio žala Marientalio vienuolynui siekia aštuonis milijonus eurų

Marientalio cistersių vienuolynas trijų valstybių – Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos – pasienio zonoje prie Neisės upės prašosi pagalbos. Per rugpjūčio 7 ir 8 dienas kilusį potvynį išsiliejęs vanduo laikinai nutraukė 776 metų be pertraukos gyvuojančių klauzūrinių vienuolių gyvenimą, padarė milžiniškų nuostolių vienuolyno sukauptoms kultūrinėms vertybėms. Pasak priorės Elisabeth Vaterdodt, iki dviejų metrų aukščio iškilęs vanduo pridarė žalos už 8 milijonus eurų, - praneša katalikiška vokiečių žinių agentūra KNA.

Išsiliejusios Neisės upės vandenys apsėmė vienuolyno pirmąjį aukštą, įskaitant bendruomenės koplyčią. Vienuolės stipriai persigando, tačiau jos pačios fiziškai nenukentėjo. Cisterses guodžia skaitlingų gelbėtojų ir geros valios žmonių paliudytas solidarumas. Per 150 gelbėtojų, daugiausia policininkų, pagrindinis rūpestis buvo išgelbėti sunkiai įkainojamas kultūrines vertybes, sukauptas XIII amžiaus pradžioje įkurtame vienuolyne. Dar dabar stichijos padarinius vienuolynui šalina apie 30 žmonių.

Priorė pasakojo, kad iš vienuolyno kiemo jau išneštas potvynio paliktas purvas, išgabenti sugadinti baldai. Būtų galima pamanyti, kad nieko nebuvo, tačiau nuostolių apimtis dar nėra iki galo aiški. Pavyzdžiui, ant kai kurių kultūros vertybių pradėjo augti pelėsiai, kai kurias sienas reikės naujai tinkuoti. Visa tai galvosūkis restauratoriams. Vienuolės vien savo jėgomis to negali atlikti, - sakė Marientalio cistersių vienuolyno priorė.

Vienuolės dabar gyvena vienuolyno antrame ir trečiame aukštuose, tačiau negali naudotis koplyčia, kuri irgi buvo atsidūrusi po vandeniu. Nuo koplyčios sienų reikia nuimti medžio dangą, nes sudrėko sienos.

Vienuolės pastarosiomis savaitėmis negalėjo dalyvauti bendroje valandų maldoje, turėjo melstis atskirai. Tam buvo gautas specialus leidimas iš Romos, - patikslino priorė, tačiau pridūrė, kad netrukus vienuolės vėl melsis kartu vienoje patalpoje, kurioje bus aukojamos bendruomenės Mišios. Tačiau dar reikia atkurti normalų vienuolyno gyvenimą. Potvynio vanduo išgriovė daug durų, langų, apgadino vartus ir sienas, kambarius, sugadino visas skalbimo mašinas, virtuvės įtaisus, padarė milžiniškų nuostolių tiek vienuolyno viduje, tiek artimiausioje jos aplinkoje.

Dar visai neseniai buvo užbaigtas daug finansų, medžiagų ir ekspertų pastangų pareikalavęs Marientalio vienuolyno atnaujinimas. Tačiau vienuolės, svečiai ir lankytojai taip ir nespėjo pasidžiauti trijų valstybių trikampyje kultūriniu centru tapusio vienuolyno atsinaujinimu. Stichija šias pastangas pavertė niekais: potvynis vėl viską sugadino. (sk)