2010-08-13 17:34:05

Žolinės atlaidai Prancūzijoje: nacionalinis katalikų suvažiavimas Lurde


Keliaujančiuosius į garsiąją Lurdo Dievo Motinos šventovę piligrimus miesto meras perspėjo gerai įsidėmėti miesto vardo rašybą prieš įvedant į GPS sistemas. Mat pasak jo, kone kasdien kartojasi atvejai, kad keliautojai pasiklysta, nes vietoj Marijos šventovės miestelio Lurdo (prancūziškai rašomo su „s“ raide gale „Lourdes“), nukeliauja į už 90 kilometrų esantį nedidelį to paties vardo kaimą Lurdą (prancūziškai rašomą „Lourde“ be „s“ raidės). Iš tiesų, mero pastaba buvo savalaikė tūkstančiams piligrimų šiomis dienomis keliaujančių į Prancūzijos katalikų suvažiavimą, surengtą garsiojoje pietvakarių Prancūzijos Lurdo šventovėje, žinomą visame pasaulyje dėl joje įvykusių Marijos apsireiškimų Bernadetai.

Trečiadienį prasidėjęs Prancūzijos katalikų suvažiavimas tęsis iki pirmadienio. Pagrindinis metinio suvažiavimo liturginis įvykis bus Žolinės iškilmė, kuria minimas Mergelės Marijos Ėmimas į Dangų. Šių metų nacionaliniam suvažiavimui vadovauja Lilio arkivyskupas Laurent Ulrich, kuris dabartiniu metu eina Prancūzijos Vyskupų konferencijos vicepirmininko pareigas. Šį penktadienio suvažiavimo dalyvių programoje – arkivyskupo vadovaujami Kryžiaus kelio apmąstymai „apie Žegnonę, kaip maldą“. Beje, šio, iš eilės jau 137 Prancūzijos katalikų suvažiavimo tema yra „Kartu su Bernadeta žegnokis tuo pačiu Kryžiaus ženklu“.

Į Lurdo Marijos šventovę Pirėnų kalnų vietovėje suvažiavo per 10 000 piligrimų iš visos Prancūzijos. Maždaug trečdalis dalyvių yra jaunimo, aptarnaujančio į šventovę atvykusius ligonius, neįgaliuosius ir senolius. Dalyvauja per 250 šeimų su 800 vaikų, apie tūkstantį ligonių ir neįgaliųjų bei keli šimtai savanorių globojamų visuomenės apleistųjų. Prancūzijos katalikų suvažiavimo dalyviai kasdien dalyvauja Mišiose, eucharistinėse procesijose, Rožinio pamaldose. Piligrimų suvažiavimas į Lurdą vidurvasaryje yra malonės metas, suteikiantis progą sugrįžti prie tikėjimo ištakų, vėl suderinti kasdieną su Dievo valia per maldą, susikaupimą ir tylos valandas Dievo Motinos Marijos akivaizdoje.

Šių metų katalikų suvažiavime Lurde buvo pradėtas tris metus truksiantis maldos ciklas, skirtas tikinčiųjų susimąstymui apie Krikšto sakramentą, kaip ženklą, kuriuo išreiškiamas Kristaus antspaudas kiekvieno krikščionio gyvenime ir maldoje, kuris leidžia kiekvienam surasti kelią iki savo krikščioniškojo gyvenimo pradžios „vartų“.

Metinio suvažiavimo kulminacija yra Žolinės iškilmė, kuri šiemet sutampa su sekmadieniu. Iškilmės proga Lurdo apreiškimus regėjusioje Massabielle grotoje sukalbama speciali malda už Prancūziją ir Pasaulį, kurią sukūrė karalius Liudvikas XIII 1638 metais. Maldoje prašoma Dievo Motinos, kaip ypatingos globėjos, įkvėpti visų krikščionių gyvenimo šventumą bei apsaugoti nuo priešų tiek karo, tiek taikos metu, kraštą, šeimas, jaunimą, vargstančių kraštų brolius ir visuotinę Bažnyčią, kad liktų ištikima Evangelijai, vieninga tikėjime ir tvirta viltyje. Per Žolinę malda perskaitoma visose krašto katedrose ir parapijų bažnyčiose, kuriose pagal seną paprotį po antrųjų Žolinės Mišparų rengiamos procesijos į Dangų paimtosios Mergelės Marijos garbei.

Prancūzijos katalikų suvažiavimus organizuoja augustinų asumpcionistų (Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų) kongregacija. Lurde šiomis dienomis vystančiame katalikų suvažiavime daug dėmesio skiriama šios kongregacijos, taip pat asumpcionisčių seserų oblačių kongregacijos steigėjui Dievo tarnui t. Emmanuel d’Alzon (1810-1880), nes kaip tik šiemet minima jo gimimo dviejų šimtų metų sukaktis. Prancūzijoje plačiai žinomas katalikų veikėjas t. Emmanuel d’Alzon be kita ko davė pradžią po jo mirties įkurtam ir jau 127 metus leidžiamam Prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix“ (Kryžius).

Steigėjas kongregacijos charizmą kartą apibūdino kaip trigubos meilės pašaukimą: „Meilės Viešpačiui Jėzui, meilės jo Motinai, Švč. Mergelei ir meilės Bažnyčiai, jo sužadėtinei“. Šią trigubą meilę kraštutiniu liudijimu iki kraujo praliejimo Bulgarijoje 1952 metais paliudijo trys augustinų asumpcionistų rytų apeigų kunigai Kamenas Vičevas, Pavelas Džidžovas ir Josapatas Šiškovas. Iš neapykantos tikėjimui Bulgarijos komunistinio režimo nužudytus vienuolius popiežius Jonas Paulius II prieš aštuonerius metus paskelbė palaimintaisiais. Gi prieš keletą savaičių Bulgarijos parlamentas tris palaimintuosius formaliai reabilitavo su keliasdešimčia kitų represuotų ir nukankintų krikščionių, įskaitant garsųjį Bulgarijos Bažnyčios kankinį vysk. Eugenijų Bosilkovą.

Apie jų reabilitavimą išsamiau papasakosime kitame mūsų pranešime (sk)








All the contents on this site are copyrighted ©.