Žolinės atlaidai Prancūzijoje: nacionalinis katalikų suvažiavimas Lurde
Keliaujančiuosius į garsiąją Lurdo Dievo Motinos šventovę piligrimus miesto meras
perspėjo gerai įsidėmėti miesto vardo rašybą prieš įvedant į GPS sistemas. Mat pasak
jo, kone kasdien kartojasi atvejai, kad keliautojai pasiklysta, nes vietoj Marijos
šventovės miestelio Lurdo (prancūziškai rašomo su „s“ raide gale „Lourdes“), nukeliauja
į už 90 kilometrų esantį nedidelį to paties vardo kaimą Lurdą (prancūziškai rašomą
„Lourde“ be „s“ raidės). Iš tiesų, mero pastaba buvo savalaikė tūkstančiams piligrimų
šiomis dienomis keliaujančių į Prancūzijos katalikų suvažiavimą, surengtą garsiojoje
pietvakarių Prancūzijos Lurdo šventovėje, žinomą visame pasaulyje dėl joje įvykusių
Marijos apsireiškimų Bernadetai.
Trečiadienį prasidėjęs Prancūzijos katalikų
suvažiavimas tęsis iki pirmadienio. Pagrindinis metinio suvažiavimo liturginis įvykis
bus Žolinės iškilmė, kuria minimas Mergelės Marijos Ėmimas į Dangų. Šių metų nacionaliniam
suvažiavimui vadovauja Lilio arkivyskupas Laurent Ulrich, kuris dabartiniu metu eina
Prancūzijos Vyskupų konferencijos vicepirmininko pareigas. Šį penktadienio suvažiavimo
dalyvių programoje – arkivyskupo vadovaujami Kryžiaus kelio apmąstymai „apie Žegnonę,
kaip maldą“. Beje, šio, iš eilės jau 137 Prancūzijos katalikų suvažiavimo tema yra
„Kartu su Bernadeta žegnokis tuo pačiu Kryžiaus ženklu“.
Į Lurdo Marijos šventovę
Pirėnų kalnų vietovėje suvažiavo per 10 000 piligrimų iš visos Prancūzijos. Maždaug
trečdalis dalyvių yra jaunimo, aptarnaujančio į šventovę atvykusius ligonius, neįgaliuosius
ir senolius. Dalyvauja per 250 šeimų su 800 vaikų, apie tūkstantį ligonių ir neįgaliųjų
bei keli šimtai savanorių globojamų visuomenės apleistųjų. Prancūzijos katalikų suvažiavimo
dalyviai kasdien dalyvauja Mišiose, eucharistinėse procesijose, Rožinio pamaldose.
Piligrimų suvažiavimas į Lurdą vidurvasaryje yra malonės metas, suteikiantis progą
sugrįžti prie tikėjimo ištakų, vėl suderinti kasdieną su Dievo valia per maldą, susikaupimą
ir tylos valandas Dievo Motinos Marijos akivaizdoje.
Šių metų katalikų suvažiavime
Lurde buvo pradėtas tris metus truksiantis maldos ciklas, skirtas tikinčiųjų susimąstymui
apie Krikšto sakramentą, kaip ženklą, kuriuo išreiškiamas Kristaus antspaudas kiekvieno
krikščionio gyvenime ir maldoje, kuris leidžia kiekvienam surasti kelią iki savo krikščioniškojo
gyvenimo pradžios „vartų“.
Metinio suvažiavimo kulminacija yra Žolinės iškilmė,
kuri šiemet sutampa su sekmadieniu. Iškilmės proga Lurdo apreiškimus regėjusioje Massabielle
grotoje sukalbama speciali malda už Prancūziją ir Pasaulį, kurią sukūrė karalius Liudvikas
XIII 1638 metais. Maldoje prašoma Dievo Motinos, kaip ypatingos globėjos, įkvėpti
visų krikščionių gyvenimo šventumą bei apsaugoti nuo priešų tiek karo, tiek taikos
metu, kraštą, šeimas, jaunimą, vargstančių kraštų brolius ir visuotinę Bažnyčią, kad
liktų ištikima Evangelijai, vieninga tikėjime ir tvirta viltyje. Per Žolinę malda
perskaitoma visose krašto katedrose ir parapijų bažnyčiose, kuriose pagal seną paprotį
po antrųjų Žolinės Mišparų rengiamos procesijos į Dangų paimtosios Mergelės Marijos
garbei.
Prancūzijos katalikų suvažiavimus organizuoja augustinų asumpcionistų
(Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų) kongregacija. Lurde šiomis dienomis vystančiame katalikų
suvažiavime daug dėmesio skiriama šios kongregacijos, taip pat asumpcionisčių seserų
oblačių kongregacijos steigėjui Dievo tarnui t. Emmanuel d’Alzon (1810-1880), nes
kaip tik šiemet minima jo gimimo dviejų šimtų metų sukaktis. Prancūzijoje plačiai
žinomas katalikų veikėjas t. Emmanuel d’Alzon be kita ko davė pradžią po jo mirties
įkurtam ir jau 127 metus leidžiamam Prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix“ (Kryžius).
Steigėjas
kongregacijos charizmą kartą apibūdino kaip trigubos meilės pašaukimą: „Meilės Viešpačiui
Jėzui, meilės jo Motinai, Švč. Mergelei ir meilės Bažnyčiai, jo sužadėtinei“. Šią
trigubą meilę kraštutiniu liudijimu iki kraujo praliejimo Bulgarijoje 1952 metais
paliudijo trys augustinų asumpcionistų rytų apeigų kunigai Kamenas Vičevas, Pavelas
Džidžovas ir Josapatas Šiškovas. Iš neapykantos tikėjimui Bulgarijos komunistinio
režimo nužudytus vienuolius popiežius Jonas Paulius II prieš aštuonerius metus paskelbė
palaimintaisiais. Gi prieš keletą savaičių Bulgarijos parlamentas tris palaimintuosius
formaliai reabilitavo su keliasdešimčia kitų represuotų ir nukankintų krikščionių,
įskaitant garsųjį Bulgarijos Bažnyčios kankinį vysk. Eugenijų Bosilkovą.
Apie
jų reabilitavimą išsamiau papasakosime kitame mūsų pranešime (sk)