Rugpjūčio 11 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo šv. Klarą Asyžietę, tryliktame
amžiuje įkūrusią klarisių ordiną. Ji gimė apie 1193 metus, tai yra tik dešimčia metų
vėliau už šv. Pranciškų, tame pačiame Asyžiaus mieste. Klaros ir Pranciškaus bičiulystė
nulėmė ir jų įkurtų vienuolijų – pranciškonų ir klarisių dvasinį giminingumą. Pranciškaus
pavyzdžio paskatinta, ir Klara nusprendė išsižadėti viso savo ankstesnio gyvenimo
ir visiškai atsidėti Kristaus sekimui. 1212 metų Verbų Sekmadienio naktį Klara atėjo
į mažą Porciunkulės bažnytėlę, pranciškoniškojo dvasingumo lopšį, ir ten prieš Marijos
altorių atsisakė visų pasaulio turtų ir apsivilko atgailos abitu. Šv. Klaros suburta
bendruomenė apsigyveno prie Asyžiaus šv. Damijono bažnyčios. Iš pradžių naujoji vienuolija
ir buvo vadinama “Šv. Damijono neturtingų damų uždara bendruomene”. Vėliau šios bendruomenės
seseris imta vadinti klarisėmis, pagal steigėjos šv. Klaros vardą. Matydamas su kokiu
pasišventimu nauja seserų bendruomenė seka Kristų, šventasis Pranciškus pažadėjo,
kad jis ir jo broliai, visą laiką rūpinsis klarisėmis. Pernai pranciškonai minėjo
800 metų sukaktį nuo oficialaus pripažinimo suteikimo jų vienuolijai. Aštuonių šimtų
metų jubiliejų ruošiasi minėti ir klarisės – 2012 metais sukaks 800 metų nuo tos dienos,
kai Klara apsivilko vienuolės abitu. 1998 metais klarisės įsikūrė ir Lietuvoje; jų
vienuolynas yra Kretingoje, kur yra ir Lietuvos pranciškonų centras.
Trečiadienį
švęsto šv. Klaros liturginio minėjimo proga Asyžiuje lankėsi ir Mišias pagrindiniame
klarisių vienuolyne aukojo Šventojo Sosto kunigų kongregacijos prefektas kardinolas
Claudio Hummes. Stovime prie jūsų vienuolijos 800 metų jubiliejaus slenksčio, - sakė
Mišių homilijoje kardinolas. Tad ir šiandienė jūsų steigėjos šventė dar labiau mus
džiugina ir ragina giedoti šlovinimo giesmę Dievui, už visas malones, kurias jis suteikė
Bažnyčia, atsiliepdamas į jūsų karštas ir ištvermingas maldas. Mes ypatingai šloviname
Dievą už šventosios Klaros duotą radikalaus Kristaus sekimo pavyzdį, kuris ir šiandien
stebina ir žavi visus, kas susipažįsta su šios šventosios gyvenimu, - kalbėjo kardinolas
Hummes.
* * *
Švenčiant Klaros Asyžietės liturginį minėjimą, dera prisiminti
ir šiandien kiek primirštą šiai šventajai suteiktą televizijos globėjos titulą. Televizijos
dangiškąja globėja šv. Klarą Asyžietę paskelbė popiežius Pijus XII 1958 metais paskelbta
breve. Metais anksčiau jis buvo paskelbęs encikliką „Miranda Prorsus“, kurioje svarstė
kino, radijo ir televizijos vaidmenį visuomenės ir Bažnyčios gyvenime, jų įtaką tiek
individams, tiek ir bendruomenei, o taip pat jų potencialo panaudojimą evangelizavimui.
Tad po metų paskelbta brevė, suteikianti šv. Klarai Asyžietei televizijos globėjos
titulą, buvo tarsi natūrali enciklikos pasekmė.
Šia proga dar galima pridurti,
kad nors Šventasis Sostas niekada neturėjo savo televizijos programų, o informacijos
apie popiežiaus veiklą ir Bažnyčios gyvenimą sklaidai naudojo oficiozą dienraštį „L‘Osservatore
Romano“ ir oficiozo statuso neturintį, tačiau Šventajam Sostui priklausantį ir jo
vardu kalbantį Vatikano radiją, dėmesys televizijai buvo rodomas beveik nuo pat jos
atsiradimo. Lygiai prieš šešis dešimtmečius, 1950 metais Prancūzijos katalikai padovanojo
jo Popiežiui tiems laikams labai modernią televizijos studiją. Vis dėlto, pastovių
laidų transliavimas būtų buvę per brangus ir Šventojo Sosto televizijos kanalo kūrimo
idėjos atsisakyta. Vėliau iš prieš šešis dešimtmečius pradėtų eksperimentų išaugo
dabartinis Vatikano televizijos centras, kuris televizijos laidų netransliuoja, o
užsiima popiežiaus veiklos video dokumentavimu. Taip pat ir svarbesnių popiežiaus
vadovaujamų iškilmių progomis, jas transliuojančios televizijos stotys visame pasaulyje,
tiesioginį vaizdą gauna iš Vatikano televizijos centro.