Švenčiausioji Mergelė Marija Snieginė

Rugpjūčio 5 dieną liturgijoje buvo minimos Romos Mergelės Marijos didžiosios bazilikos dedikavimo metinės. Liaudies pamaldumo tradicijoje ši šventė vadinama Mergelės Marijos Snieginės švente.

Jau trečiadienio vakarą Romos Didžiojoje Mergelės Marijos bazilikoje buvo švenčiami pirmieji šventės Mišparai. Pagrindinis šventės momentas buvo bazilikos arkikunigo kardinolo Bernardo Law aukotos Mišios ketvirtadienio rytą. Galiausiai, tas pats kardinolas vadovavo ir antriesiems mišparams ketvirtadienio pavakare.

Pirmosios Dievo Motinos garbei pastatytos bazilikos dedikavimas liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamas Marijos Snieginės švente, nes, pasak padavimo, ketvirtojo amžiaus viduryje Bažnyčią valdęs popiežius Liberijus susapnavęs Mergelę Mariją ir jinai jo prašiusi pastatyti jai dedikuotą bažnyčią toje vietoje, kur po nakties bus pasnigę. Ir nors tai buvo rugpjūčio 5-oji, iš tiesų Romos Eskvilino kalva buvo nuklota sniegu. Liberijus, kaip sapne jo prašė Mergelė Marija, toje vietoje pastatydino jai dedikuotą bažnyčią. Vis dėlto, istoriniai šaltiniai liudija, kad šventovė buvo pastatyta beveik šimtu metų vėliau negu Bažnyčiai vadovavo su sniego legenda siejamas popiežius Liberijus. Liberijaus pontifikatas truko nuo 352 iki 366 metų. Liber Pontificalis užsimena apie popiežiaus Liberijaus Romoje statytą baziliką, bet aiškiai nesako, kad ji buvusi dedikuota Dievo Motinai. Pirmosios Marijai dedikuotos bazilikos statytojas buvo popiežius Sikstas III, vadovavęs Bažnyčiai nuo 432 iki 440 metų. Jo pontifikatas prasidėjo greit po 431 metais vykusio Efezo visuotinio susirinkimo, kuris paskelbė, kad Mergelę Mariją galima ir reikia vadinti Theotokos - Dievo Motina.