Varšuvos arkivyskupas prieš nederamą kryžiaus naudojimą

Varšuvoje tebesitęsia nesusipratimai dėl gatvėje prie prezidentūros rūmų pastatyto kryžiaus, skirto lėktuvo katastrofoje Smolenske žuvusio prezidento ir kitų valstybės pareigūnų atminimui. Iškart po katastrofos kryžių prie prezidentūros rūmų pastatė skautai. Pirmosiomis dienomis po katastrofos visa gatvė priešais prezidentūrą buvo nuklota gėlėmis ir žvakėmis. Tačiau vėliau, jau po iškilmingų laidotuvių, visi gedulo ir solidarumo ženklai iš gatvės buvo pašalinti. Bandant pašalinti ir spontaniškai pastatytą kryžių, atsirado žmonių, pasiryžusių kryžių ginti. Tik liepos mėnesį pavyko susitarti, kad kryžius bus perkeltas į netoliese esančią Šv. Onos studentų bažnyčią. Oficialų susitarimą pasirašė prezidentūros, Varšuvos arkivyskupijos, akademinės sielovados ir kryžių pastačiusių skautų atstovai. Tąkart buvo susitarta, kad kryžius rugpjūčio 3 dieną bus perkeltas į Šv. Onos bažnyčią ir kad vėliau jis bus nešamas studentų piligriminėje kelionėje į Čenstakavo Marijos šventovę.

Atėjus rugpjūčio 3-ajai prasidėjo antras nesusipratimų etapas. Nepaisant susitarimo kryžių išnešti, prie prezidentūros susirinko keli šimtai jį ginti pasiryžusių žmonių. Dėl minios pasipriešinimo kryžiaus perkėlimas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui. Prie prezidentūros budinčiai policijai buvo duotas įsakymas nesikišti ir vengti provokacijų.

Rugpjūčio 5 dieną iš Varšuvos pajudėjo studentų piligriminė kelionė pėsčiomis į Čenstakavą. Joje turėjo būti nešamas ir prie prezidentūros stovėjęs kryžius, kurio spontaniškai susirinkę demonstrantai neleido paimti. Prieš piligriminio žygio pradžią Varšuvos Šv. Onos studentų bažnyčioje buvo aukojamos Mišios, kurioms vadovavo Varšuvos arkivyskupas Kazimierz Nycz.

Niekada, taip pat ir šiandien, negalima kryžiaus naudoti tiems tikslams, kurie nesuderinami su šio šventojo ženklo esme, - kalbėjo Varšuvos arkivyskupas. Kryžius negali prieštarauti meilei, negali skaldyti ir dalyti žmonių. Kryžius negali būti paverstas teritorijos žymėjimo įrankiu. Negalima Kristaus kryžiaus naudoti kaip priemonės siekiant savo žmogiškų, neretai suktų tikslų. Tai būtų niekinimas šio šventojo ženklo, turinčio visada mums priminti, kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes,- sakė arkivyskupas.