Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų – didį
kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį. Jo žemiškosios mirties ir gimimo dangui
150-osios metinės, sukakusios lygiai prieš metus, praėjusių 2009 metų rugpjūčio 4
dieną, buvo svarbiausia nuo praėjusių metų birželio iki šių metų birželio visoje Bažnyčioje
švęstų Kunigų metų diena.
Jonas Marija Vianėjus gimė mažame pietrytinės Prancūzijos
Dardilly kaime 1786 metų gegužės 8 dieną, neturtingų valstiečių šeimoje. Vaikystę
praleido ganydamas galvijus. Rašto pramoko būdamas jau septyniolikos metų, tačiau
nuo pat vaikystės atmintinai mokėjo pamaldžios motinos išmokytas maldas. Iki kunigystės
šventimų jam teko nueiti nelengvą kelią, kupiną visokių kliūčių ir nesusipratimų.
Vis dėlto, išmintingi ugdytojai sugebėjo dėmesį skirti ne vien ribotiems žmogiškiems
sugebėjimas, bet visų pirma iš jo spindinčiam nepaprastam šventumui. Po abejonių,
ašarų, daugybės nesėkmių, jau būdamas 29 metų kunigas Vianėjus aukojo pirmąsias Mišias.
Turbūt
taip pat ir dėl to šventasis Arso klebonas kunigystę suprato kaip brangiausią dovaną.
Jis sakydavo: „Kokia didelė dovana yra kunigystė. Kunigas ją supras tik danguje. Jei
suprastų žemėje – mirtų, tačiau ne iš baimės, bet iš meilės“. Paprastoje, tačiau nepaprastai
vaisingoje sielovados tarnystėje jis taip susitapatino su savo pašaukimu, jog tikintiesiems
jis regimai buvo tikras Alter Christus. Šv. Jonas Marija Vianėjus labiausiai išgarsėjo
kaip nenuilstantis nuodėmklausys ir dvasios tėvas. Kaip vėliau sakė vienas jo biografas,
Arso klebonas gyveno tarp altoriaus ir klausyklos.
Arso parapijoje Jonas Marija
Vianėjus praleido beveik visą savo kunigišką gyvenimą, 41 metus. Arso miestelis išgarsėjo
visoje Prancūzijoje ir už jos ribų. Klausytis šventojo kunigo pamokslų ar atlikti
pas jį išpažintį traukė ir paprasti žmonės, ir savo epochos skepticizmo paveikti prancūzai
inteligentai. Jonas Marija Vianėjus mirė 1859 metų rugpjūčio 4 dieną, Popiežius Pijus
X Arso kleboną 1905 metais paskelbė palaimintuoju ir Prancūzijos kunigų globėju. Popiežius
Pijus XI 1925 metais jį kanonizavo, o 1929 metais paskelbė visų pasaulio klebonų ypatinguoju
globėju.
Šv. Jonas Marija Vianėjus mus moko, kad tvirčiausias kunigo savivokos
ir sielovadinio darbo pamatas turi būti Kristaus sekimas. Žmogui reikia gailestingosios
Dievo meilės. Ir tik uoliai sekantis Kristų kunigas sugebės tą meilę perduoti, sugebės
įkvėpti žmonėms entuziazmo ir pasitikėjimo.