Prancūzijos ir Ispanijos vyskupai susitiko Santiago šventovėje

Pirmadienį ir antradienį, liepos 19 ir 20 dienomis, Ispanijos Galicijos Santiago de Compostela šventovėje susitiko dvi dešimtys Ispanijos ir Prancūzijos vyskupų, vadovaujančių vyskupijoms, per kurių teritorijas eina piligrimų keliai vedantys į Santiago šventovę.

Vienas į Santiago šventovę vedantis piligrimystės kelias prasideda Ispanijos pietuose, Sevilijoje; kitas prasideda prie Atlanto vandenyno, toliausiai į Vakarus nutolusiame Galicijos kyšulyje esančiame nedideliame uoste Finisterre (Žemės galas), dar vienas ateina iš Ispanijos rytuose esančio Baskų krašto, tačiau pats svarbiausias piligrimų kelias prasideda Prancūzijoje. Dėl to jis ir vadinamas „Camino Frances“ (Prancūzų keliu). Į šį vieną piligrimų kelią Ispanijos teritorijoje susilieja keturi Prancūzijoje prasidedantys keliai, kuriais į Santiago šventovę per Prancūziją keliaudavo piligrimai iš visos Europos. Vienas jų, lotyniškai vadinamas „via turonense“, prasideda Paryžiuje ir veda per Tūrą. Kitas, einantis per Limožo miestą, buvo vadinamas „via lemovicense“. Trečiasis, „via podense“ gavo pavadinimą nuo Puy-en-Velay miesto. Ketvirtasis, “via tolosana” veda iš Arlio ir Tulūzos.

Prancūzai ir ispanai vyskupai atliko tradicinę apaštalo Jokūbo šventųjų metų piligrimystę, simboliškai pėsčiomis eidami mažą atkarpą kelio, vedančio į Santiago de Compostela katedrą, saugančią apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo relikvijas; o taip pat dalyvavo Santiago arkivyskupijos kunigų seminarijos rūmuose surengtame simpoziume, skirtame piligrimysčių sielovadiniams ir organizaciniams klausimams. Susitikimas baigėsi visų dvidešimties vyskupų dalyvavimu pasirengimo apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo šventei devindienio pamaldose, kurioms vadovavo ir homiliją pasakė Bordo arkivyskupas kardinolas Jean-Pierre Ricard.

Visi šie metai Santiago šventovėje minimi kaip Šventieji Jokūbo metai. Jie trunka ištisus metus, nuo šių metų sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios, tačiau kulminacinės šventųjų metų iškilmės bus švenčiamos šį sekmadienį, liepos 25-ąją, kuomet Bažnyčios liturginis kalendorius mini apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo šventę.

Santiago de Compostela šventųjų metų tradicija turi jau beveik devynis šimtmečius, siekia 1122 metus, kuomet popiežius Kalikstas II leido skelbti ypatinguosius Jokūbo šventuosius metus. Maždaug po pusės šimtmečio, 1179 metais, popiežius Aleksandras III išleido bulę “Regis Aeterni”, kuria nustatė Jokūbo šventųjų metų skelbimo tvarką. Šventieji metai skelbiami tais metais, kai apaštalo Jokūbo liturginė šventė sutampa su sekmadieniu. Šiemet liepos 25-oji yra sekmadienis ir šie metai yra jau 120-ieji Jokūbo šventieji metai nuo tradicijos įvedimo. Prieš tai Jokūbo metai buvo minimi 2004-aisiais, o kitą kartą bus minimi 2021-aisiais.