Prancūzija. Priimtas veido uždangalus viešose vietose draudžiantis dėvėti įstatymas

Liepos 13 dieną Prancūzijos nacionalinė asamblėja triuškinančia persvara balsavo už įstatymo projektą, kuris draudžia viešose vietose pasirodyti su uždengtu veidu, išskyrus įstatymo numatytais atvejais (su motociklininko šalmu, meninės akcijos metu, dėl sveikatos ir pan.). Nors įstatymo tekste nėra kalbama apie kai kurioms islamo srovėms būdingas tradicijas, tačiau įstatymas nukreiptas būtent prieš jas. Prancūzijoje, kurioje gyvena viena iš didžiausių musulmonų bendruomenių Europoje, apie tai buvo diskutuota daug mėnesių.

Islame nėra vieno ir bendro sutarimo dėl galvos ir veido uždangalų. Kai kuriose musulmoniškose šalyse skarele yra pridengiami tik plaukai, kartais plaukai ir kaklas. Tačiau kitose valstybėse, Saudo Arabijoje ir Afganistane, moterys nešioja rūbus, burkas ir nikabas, kurie visiškai uždengia veidą ir palieka atviras tik akis, o kartais ir šias paslepia už nedaug permatomo tinklelio. Tiesa, tarp penkių milijonų Prancūzijos musulmonų tokius apdangalus nešioja, skirtingais vertinimais, nuo keliu šimtų iki dviejų tūkstančių moterų. Prancūzijos nacionalinės asamblėjos priimtas įstatymas uždraudžia viešose vietose dėvėti būtent šiuos, visiškai veidą paslepiančius rūbus. Įstatymas numato sankcijas – 150 eurų baudą arba privalomą pilietybės kursą. Jei moteris būtų per prievartą ir prieš savo valią verčiama dėvėti tokius rūbus, kaltininkas gali būti nubaustas 30 000 eurų bauda ir įkalinimu metams. Jei prievarta taikoma prieš nepilnametę, bausmės padvigubėja. Įstatymas turėtų įsigalioti 2011 metais.

Prancūzijos Valstybės Taryba parengė studiją, kurioje išdėsto argumentus „už“ ir „prieš“. Už visiškai veidą uždengiančių šydų draudimą verčia pasisakyti viešos tvarkos ir viešo saugumo motyvai. Kaip identifikuoti asmens tapatybę, kaip jam suteikti viešas paslaugas, jei jo veidas pridengtas? Iš kitos pusės, draudimas pažeistų individualią laisvę ir išraiškos laisvę. Kilo diskusija, ar veido uždengimas yra tik su Prancūzijos visuomenės vertybėmis nesutaikomos musulmoniškos tradicijos problema. Viena vertus, Nacionalinė Prancūzijos musulmoniško kulto taryba pareiškė, kad aklinas veido uždangalas nėra religinis ženklas ir neturi nieko bendro su Koranu. Panašią nuostatą buvo išreiškęs musulmonų pasaulyje itin gerbtas, prieš kelis mėnesius miręs imamas ir eruditas iš Egipto Muhammad Sayyid Tantawy, tokius veido uždangalus priskyręs gentiniams, kultūriniams papročiams. Antra vertus, veidą prisidengti galima ir ne dėl religinių priežasčių.

Dėl visų šių motyvų Prancūzijos katalikų Bažnyčia užėmė atsargią poziciją ir prisidėjo prie tų perspėjančių balsų, kurie ragino naujajam įstatymui nesuteikti antireliginio sentimento ar civilizacijų konflikto reikšmės.

Kitose Europos šalyse taip pat ieškoma išeičių. Belgijoje linkstama uždrausti burkas ir nigabas tiek viešose institucijose, tiek gatvėje. Danijoje burkų nešiojimas apribotas, tačiau taipogi palikta dalinė pasirinkimo laisvė mokykloms, įmonėms, administracijoms. Olandijoje pateikti įstatymų projektai dėl burkų uždraudimo švietimo ir kitose viešosiose institucijose. Ispanijos Katalonijos regione neleidžiama nešioti aklinus, veidą slepiančius rūbus viešų įstaigų patalpose, o centrinė valdžia turi ketinimų šį apribojimą įvesti visos šalies lygiu. Kai kurių Vokietijos regionų valdžia riboja veidą dengiančių šydų nešiojimą. Didžiojoje Britanijoje nėra specialaus įstatymo, tačiau Švietimo ministerijos direktyvos leidžia švietimo įstaigų vadovams imtis aklinų galvos apdangalų nešiojimo draudimo iniciatyvų. Šveicarijoje dėl aklinų vualių turėtų spręsti paskirų kantonų valdžia, tačiau numatant išimtį musulmonėms turistėms. (rk)