Popiežius Benediktas Sulmonos jaunimui: Malda, pokalbis su Dievu, yra tiesos ir laisvės garantas.

Popiežius Benediktas XVI ankstyvą sekmadienio pavakare sėkmingai parvyko į Vatikaną iš vienos dienos vizito į Sulmoną. Apsilankymo priežastis buvo Sulmonos ir Valvos vyskupijoje minimi jubiliejiniai Celestino metai, skirti popiežiaus Šv. Petro Celestino V gimimo 800 metų sukakčiai. Popiežius atskrido į Sulmoną sekmadienio rytą ir centrinėje miesto aikštėje aukojo Šventąsias Mišias. Po pietų popiežius pašventino naujus senelių globos namus kunigams, kurie yra įkurti buvusios vyskupijos kunigų seminarijos antrajame aukšte. Pirmajame veikia jau prieš keletą metų įkurtas vyskupijos sielovados centras. Kunigų senolių globos namams suteiktas popiežiaus Benedikto XVI vardas.

Po pietų popiežius nuvyko į Sulmonos katedrą, kurioje įvyko susitikimas su vyskupijos jaunimu. Prieš susitikimą Šv. Tėvas buvo užėjęs į katedros kriptą pasimelsti prie savo pirmtako, šv. Petro Celestino V relikvijų urnos ir katedros globėjo šv. Panfilo kapo. Šv. Petro Celestino V palaikai, pasibaigus per visus jubiliejinius Celstino metus vykusiai relikvijų piligrimystei, bus parvežti į jų nuolatinę saugojimo vietą, į Abrucų sostinės Akvilos Marijos šventovę, kurią Petras iš Moronės pastatė ir kurioje 1294 metais buvo vainikuotas popiežiumi Celestinu V.

Susitikime su jaunimu popiežius išklausė dviejų vyskupijos atstovų pastabas ir klausimus apie konkrečias gyvenimo problemas ir netikras vertybes. Popiežius pasidžiaugė jaunuolių įžvalgomis, pasak jo, liudijančiomis apie gebėjimą susikaupti, kelti klausimus ir mąstyti tiek protu, tiek širdimi. O tai yra labai svarbu. Sakyčiau, - kalbėjo popiežius, - kad tai yra svarbiausias dalykas pasaulyje: išmokti kaip naudotis Dievo dovanotu protu ir išmintimi. Praeityje mokytis, o taip pat užimti vietą visuomenėje, nebuvo taip jau paprasta. Tačiau žmonės anuomet galėjo kliautis tuo, kas visus vyrus ir moteris tikrai daro turtingais – jie turėjo tikėjimą ir moralines vertybes. Būtent tai, kas leidžia žmonėms bręsti ir gyventi santarvėje.

Popiežius kalbėjo jaunimui ir apie istorinės atminties puoselėjimo svarbą. Kas semiasi praeities stiprybės, tas turi gyvenime tarsi „papildomą bėgį“, - sakė popiežius, atsiliepdamas į jaunimo pastabą, jog jiems šv. Petro Celestino gyvenimo pavyzdys, nepaisant daugelio šimtmečių skirtumo, yra aktualus, teigiamai veikia jų gyvenimus. Pasak Šv. Tėvo, istorinė atmintis yra kaip „papildomas gyvenimo bėgis“, nes be atminties nėra ateities. Kadaise buvo sakoma, jog istorija yra gyvenimo mokytoja. Tuo metu nūdienos vartotojiškumo kultūra žmogų pratina tenkintis dabartimi, nusigręžti nuo praeities ir užmiršti istoriją. Tačiau tokiu būdu žmogui netenka gebėjimo suprasti save, suvokti problemas, sukurti ateitį. Todėl krikščionis gerai saugoja atmintį, myli istoriją ir stengiasi ją pažinti, - sakė jaunimui Benediktas XVI.

Popiežius daug kalbėjo apie maldos svarbą, apie maldą kaip santykį su Dievu. Malda leidžia pažinti Dievo pašaukimą, jį atpažinus jo siekti, o apsisprendus už pašaukimą jį tvirtinti, stengiantis likti jam ištikimam ir ištesėti pasirinktame kelyje. Verta prisiminti šv. Petro Celestino pavyzdį: jis virš viso kito buvo maldos žmogus, Dievo žmogus. Savo gyvenimo pavyzdžiu jis rodo, kaip svarbu kasdien rasti vietos Dievui, klausytis ką jis mums sako, kalbėtis su juo.

Tačiau reikia pastebėti dar ir tai, kad tikra malda nereiškia atsiribojimo nuo tikrovės. Jeigu malda verčia susvetimėti, jeigu ji atitraukia nuo gyvenimo tikrovės, tada būkite tikri, kad tai yra netikra malda. Kaip tik priešingai, - pažymėjo popiežius Benediktas Sulmonos jaunimui, - pokalbis su Dievu yra tiesos ir laisvės garantas. Būti su Dievu, klausytis jo Žodžio Evangelijoje ir Bažnyčios liturgijoje apsaugoja nuo apakinančio išdidumo, klaidingų prielaidų darymo, madų ir konformizmo vaikymosi bei suteikia jėgų būti tikrai laisviems, nepasiduoti gerumu užmaskuotoms pagundoms.

Jūs klausėte: „kaip būti pasaulyje, bet ne pasaulio?“. Jums atsakau: per maldos malonę. Tai nereiškia žodžių dauginimo, kaip yra pasakęs pats Jėzus, o būvimą Dievo akivaizdoje, mintimis ir širdimi įsisąmoninant pav. „Tėve mūsų“ maldą, arba adoruojant Švenčiausiąjį, medituojant Evangeliją savo kambaryje, nuoširdžiai dalyvaujant Liturgijoje.

Dievas nieko iš jūsų neatima, o duoda šimteriopai ir suteikia amžiną gyvenimą, nes Dievas yra begalinė meilė, - kalbėjo Šventasis Tėvas. (sk)