Popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Sulmoną. Šventasis Tėvas paragino suderinti evangelinį radikalumą ir gailestingumą taip, kad visi, kurie ieško Dievo galėtų jį surasti.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldai vadovavo Sulmonoje, centrinės Italijos Abrucų regiono mieste. Šv. Tėvas į Sulmoną atvyko sekmadienio rytą pagerbti savo iškilų pirmtaką, vėlyvųjų viduramžių popiežių šv. Petrą Celestiną V, kuris vadovavo visuotinei Bažnyčiai paskutiniuosius penkis 1294 metų mėnesius. Eremito t. Petro iš Moronės išrinkimas popiežiumi buvo nelauktas, tačiau dar didesne staigmena buvo jo savanoriškas atsistatydinimas iš popiežiaus pareigų.

Popiežius Benediktas XVI kalboje, pasakytoje Angelo maldos proga, pavedė Dievo Motinos globai Sulmonos-Valvos vyskupą, kunigus ir visus tikinčiuosius linkėdamas, kad jie vieningai ir džiaugsmingai žengtų tikėjimo, vilties ir meilės keliu, būtų ištikimi šv. Petro Celestino paveldui ir gebėtų suderinti evangelinį radikalumą ir gailestingumą taip, kad visi, kurie ieško Dievo galėtų jį surasti.

Petras iš Moronės tylinčioje ir klausiančioje Marijoje atrado tobulą paklusnumo Dievo valiai pavyzdį, paprasto ir nuolankaus gyvenimo būdą, leidžiantį ieškoti to, kas yra tikrai esminga ir dėkoti Dievui visuomet, atpažįstant visuose dalykuose jo gerumo dovaną. Taip pat ir mes, gyvendami didesnių patogumų ir galimybių laikais, esame pašaukti apsispręsti už blaivaus gyvenimo stilių, kad išsaugotume mūsų protų ir širdžių laisvę ir kad galėtume dalytis gerybes su stokojančiaisiais.

*

Popiežius atskrido į Sulmoną sraigtasparniu iš Vatikano. Pakeliui Šventasis Tėvas iš oro apžiūrėjo šv Petro iš Morionės įkurtą Šv. Dvasios abatiją, kurio altorių pašventino po karūnavimo popiežiumi Akviloje, šv. Honorijaus eremitažą, kuriame atsiskyręs nuo pasaulio sužinojo apie Perudžios konklavoje įvykusį jo išrinkimą popiežiumi ir Moronės kalną, ant kurio daug metų gyveno atsiskyrėlio gyvenimą. Ką tik atvykęs į Sulmoną po mažiau nei vienos valandos skrydžio popiežius Benediktas XVI aukojo Šv. Mišias Sulmonos centinėje Garibaldžio aikštėje.

*

Mišių homilijoje Šventais Tėvas išryškino kelis svarbesnius šv. Petro Celestino V gyvenimo bruožus. Visų pirma tai šventumas, kurio patrauklumas niekuomet neišblėsta, o su laiku dar labiau išryškėja, liudydamas apie nuolatinį žmogaus atsigręžimą į Dievą. Antra, - sakė popiežius, tai tyla. Petras iš Moronės nuo jaunystės buvo Dievo ieškotojas, troškęs atsakymų į didžiuosius egzistencinius klausimus: kas aš, iš kur aš, kodėl gyvenu, kam gyvenu? Ieškodamas tiesos ir džiaugsmo, norėdamas įsiklausyti į Dievo balsą, jis nusprendė atsiskirto nuo pasaulio ir gyventi eremitu. Išorinėje, bet ypač vidinėje tyloje atpažinęs Dievo balsą, jis leido jam orientuoti jo gyvenimą.

Šv. Petro Celestino pavyzdys yra ir mums aktualus: Gyvename visuomenėje, kurioje kiekviena erdvė, kiekvienas momentas yra „pripildytas“ iniciatyvų, veiksmų, garsų; kartais net pritrūksta laiko klausytis kitų ir kalbėtis. Tad nebijokime skurti tylą savo gyvenimo išorėje ir viduje; tai padės išgirsti ne tik Dievo balsą, bet prie mūsų esančius kitus, kitų žmonių balsus, kalbėjo popiežius ir pridūrė: Petras Celestinas, nors gyveno eremitu, bet nebuvo užsidaręs savyje. Jis troško nešti Kristaus Evangeliją broliams ir tai darė visą laiką pasilikdamas su Viešpačiu, maldos vienybėje.(sk)