Šventųjų skelbimo kongregacija pripažino Motinos Marijos Kaupaitės herojiškas dorybes
Ketvirtadienį audiencijoje priėmęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą arkivyskupą
Angelo Amato, popiežius Benediktas XVI pasirašė kongregacijos dekretus, kuriais patvirtinami
būsimųjų šventųjų ir palaimintųjų užtarimu įvykę stebuklai bei kandidatų į palaimintuosius
kankinystė ir herojiškos dorybės.
Vienas dekretų patvirtina stebuklą, įvykusį
italo palaimintojo kunigo Aloyzo Guanella užtarimu. Keturiais dekretais patvirtinami
stebuklai priskiriami keturių Italijoje devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje gyvenusių
kandidatų į palaimintuosius – Garbingųjų Dievo tarnų užtarimui. Kiti penki dekretai
patvirtina 29 Dievo Tarnų kankinystę - komunistų nukankinto vengrų vyskupo, keturiolikos
Ispanijos pilietinio karo metu nužudytų vienuolių, kitų dešimties vienuolių 1936 metais
nužudytų Ispanijoje, trijų vokiečių diecezinių kunigų nužudytų 1943 metais ir sesers
vienuolės nužudytos prancūzų revoliucijos metu.
Likusiais šešias ketvirtadienį
skelbiamais dekretais patvirtintos kandidatų į palaimintuosius herojiškos dorybės.
Tarp pastarųjų yra ir iš Lietuvos kilusi Marija Kazimiera Kaupaitė – Šventojo Kazimiero
seserų kongregacijos įkūrėja.
* * *
Kazimiera Kaupaitė gimė 1880 metais
Gudelių kaime, Ramygalos parapijoje. Būdama septyniolikmetė, Kazimiera pirmą kartą
išplaukė į transatlantinę kelionę. Tikslas – talkinti broliui Antanui, emigravusiam
į JAV. Jis buvo pašventintas kunigu ir dirbo Šv. Juozapo lietuvių parapijoje Scrantone,
Pensilvanijoje.
Mirus tėvui, Kazimiera sugrįžo į Lietuvą, į gimtąjį Gudelių
kaimą. Tačiau neužilgo brolis Antanas bei kiti lietuviai kunigai parūpino galimybę
Kazimierai mokytis kartu su Šventojo Kryžiaus Gailestingumo seserimis Šveicarijoje.
Tenai Kazimiera kartu su keliomis draugėmis lietuvaitėmis pradėjo puoselėti viltį
įkurti lietuvišką kongregaciją. Kartu su kitomis lietuvaitėmis Kazimiera vėl nuvyko
į Ameriką, į tą patį Pensilvanijos Scrantono miestą. Ten vietos vyskupui sutikus buvo
įkurta naujosios šv. Kazimiero vardu pavadintos kongregacijos užuomazga.
1907
metais įkurtąją vienuoliją patvirtino Šventasis Sostas. 1908 metais buvo atidaryta
pirmoji seserų kazimieriečių mokykla. Kongregacijos pagrindinius namus nuspręsta atidaryti
Čikagoje, kur gyveno didžiausia lietuvių kolonija. Sesuo Kazimiera Kaupaitė, pasirinkusi
vienuolišką Marijos vardą, 1913 metais buvo išrinkta kongregacijos generaline vyresniąja.
Atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvai taip pat reikėjo religinio auklėjimo
ir mokymo. Tikėjimo dvasios stiprinama, kartu su kitomis keturiomis seserimis Motina
Marija atvyko į tėvynę ir apleistame kamaldulių vienuolyne Pažaislyje 1920 metais
įkūrė misiją. Vienuolijai Lietuvoje tapus savarankiška, Motina Marija vėl išvyko į
Ameriką. Svarbiausias kongregacijos apaštalavimo darbas buvo jaunosios kartos krikščioniškas
ugdymas. Trokšdama išsaugoti tikėjimo gyvenimą ir padėti surasti Dievą kiekvienoje
gyvenimiškoje situacijoje, Motina Marija išplėtė savo veiklos sferą, atsiliepdama
į naujus poreikius. 1928 metais Čikagoje įkūrė Šventojo Kryžiaus ligoninę, vėliau
globojo Loreto ligoninę.
Motinos Marijos jėgas pakirto vėžys. 1940 metais
po sunkios ligos ji mirė. Daugybė žmonių Motiną Mariją prisiminė kaip šventąją. 1986
metais buvo pradėta jos skelbimo palaimintąją byla, o štai šį ketvirtadienį, pripažinus
herojiškas dorybes, Motinai Marijai sutektas Garbingosios Dievo Tarnaitės titulas.
(jm)