Lietuvos jaunimo dienos (šeštadienis - sekmadienis)

Šeštadienio vakarą Lietuvos Jaunimo dienų jaunimas meldėsi ir šėlo, ko gero, iš susitaikinimo džiaugsmo iki pusiaunakčio.

Beje, bent pusantros valandos jaunimo išpažinčių klausė 104 kunigai ir keturi vyskupai. Po susitaikinimo pamaldų ir vakaro koncerto jaunimas patraukė į adoracijos palapinę. Jų buvo tiek daug, kad visi net netilpo adoracijos palapinėje.

Birželio 26 d. liudijo ir koncertavo: Žurnalistas Tomas Viluckas; jis papasakojo šį tą apie save ir savo pomėgius bei gyvenimo nuotykius-atradimus. NJUC - šokių grupė iš Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro „Žingsnis po žingsnio“; kunigų grupė „SACERDOS“; krikščioniškos pantomimos grupė, kuri parodė pantomimą „RANKOS“, Jónán and Joanne Johnston iš Airijos bendruomenės ir šlovinimo grupės „Emmaus“.

Pasak Kauno arkivyskupijos jaunimo centro atstovų, kai išgyvename susitaikinimą su Dievu, Jo gailestingumą ir meilę, tampame pilni dėkojimo Jam. Dievui didžiausia padėka turbūt yra mūsų džiaugsmas, kad esame laimingi.

Birželio 27 d. rytmečio katechezę vedė Br. Paulius Vaineikis. Jo katechezėje vyravo mintis: jog krikščionybė nėra religija, krikščionybė yra meilė; meilėje nėra baimės; išlaisvinimas ateina per Jėzų Kristų.

Sesė Anna iš Romos sušoko Dievo pašlovinimo šokį ir paliudijo Jėzaus atradimo džiaugsmą; po to visi – t.y. jaunimo pripildyta Cido arena - sustoję padainavo šių metų LJD himną su šokio elementais.

Švč. Sakramento adoracijos uždarymo apeigoms vadovavo vysk. Arūnas Poniškaitis.

Šventoms Mišioms vadovavo mūsų kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Vyskupas Jonas Kauneckas, susitikimo šeimininkas, sveikindamas Lietuvos žmones, prisijungusius prie šventės per Marijos radiją ir Lietuvos televizijos antrąjį kanalą, nes LRT pirmasis kanalas daugiau dėmesio skyrė mirusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, kreipdamasis sakė: „Jus sveikina šis nuostabus jaunimas“. Interpretuodamas E. Hello, kad ne duonos, o šviesos ir saulės žmogui labiausiai stinga, teigė, kad šis jaunimas pasakytų, jog labiausiai žmogui reikia dvasinės šviesos. Dėkojo priėmusioms šeimoms ir geradariams.

Apaštalinis nuncijus arkiv. Luiggi Bonazzi, kad šiandien yra didelės šviesos ir vilties diena, dėl to, jog šviečia saulė, bet dar svarbiau – saulė jūsų širdyse. Ir per jus visai Lietuvos bažnyčiai jaunimas sako: „Kelkis ir eik“. Ir dar šviesos ir vilties diena, nes švenčiame Eucharistijos sakramentą.

Pamokslą apie kryžiaus pergalę ir tos pergalės įsigalėjimą jauno, ir ne tik, žmogaus gyvenime, pasakė mūsų kardinolas. Ganytojas sakė, kad jaunimo dienų vėliava – kryžius, o šio susitikimo organizatorius – Jėzus, kuris kviečia paliudyti kryžiaus pergalę.

Kas Jis? Super žvaigždė? Da Vinčio herojus? Tai vis susikurti personažai. Ką žmogus susikuria, tą gali valdyti. Kas yra Jėzus? „Kelias tiesa ir gyvenimas“-citavo Evangeliją. Jis žino atsakymus į žmogų kankinančius klausimus ir nori jais pasidalinti. Evangelijoje jaunuolis klausia, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą.

Ir čia randame krikščionybės paradigmą: Jis meiliai pažvelgė į jį. Krikščionybės žvilgsnis visuomet yra meilus. Jėzus myli, kai sekasi ir nesiseka. Kristaus meilės neapriboja net mūsų nuodėmės. Kristaus meilė yra žmonijos atrama ir krikščioniško gyvenimo versmė.

Šiuolaikinėse kultūrinėse aplinkybėse esame gundomi nusukti žvilgsnį į šalį. Dažnas pasimeta vertybių „turguje“, kai kiekvienam siūloma privati tiesa. Jėzaus tiesa – tai ne Piloto tiesa – patogi vieta ir socialinė padėtis. Jėzus gi neturi kur galvos priglausti.

Tiesa negali būti kieno nors nuosavybė. Ji pranoksta mus visus. Kadangi kiekvienas žmogus – Dievo vaikas, tai tiesa gimsta per santykį su Dievu ir kitais žmonėmis.

Kodėl mūsuose tiek daug rūpesčio? Užuot gyvenę, egzistuojame, visą laiką drebame. Jei nėra pavojaus, jį išrandame.

Ir Jėzus šiai dienai duoda atsakymą – nesirūpinkite rytdiena. Baimė pavagia gyvenimo džiaugsmą.

Kreipdamasis į jaunimą, jis sakė: „Jūsų gyvenimas – didžiųjų Dievo dovanų pažinimo metas“. Ir Frassatis sakydavo: „Noriu gyventi, ne gaivaliuoti“. Nebijok, didis jaunas žmogau, juk matai, kokia didelė Jėzaus meilė tau. Jis užtikrina: aš esu kelias ir to kelio palydovas. Jis neleis paklysti. Ar išdrįsite pasirinkti Jo kvietimą, kelią, pašaukimą?

Jaunuolis, kuris nusisuka nuo Jo, užsidaro baisiame kalėjime.

Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Kristaus tikėjimas – tai ne įstatymų ir dogmų rinkinys, bet drąsus atsigręžimas į Kristaus paliktą lobyną bažnyčioje.

Pamokslininkas citavo Š. Peguy: Laivui plaukiant, bangos prasiskiria. Jam nuplaukus – nurimsta, bet bangos visuomet prasideda ties smaigaliu. Todėl nebijokite jos narių netobulumo.

Bažnyčioje mokomės priimti artimą. Kristaus sekėjų žymė yra ne sėkmė, bet dalinimasis gėriu.

Lietuvos kardinolas kvietė: Nebijokite įsijungti ir atnaujinti bažnyčią. Neužmirškite šių dienų patyrimo. Belskitės į vienuolynų, klebonijų, organizacijų duris. Ir tegul mums vadovauja testamentas, kurį mums paliko Jonas Paulius II: Palikti bažnyčią bendrystės namais ir bendrystės mokykla.

Po Mišių nuncijus visiems dalyviams įteikė popiežiaus Benedikto XVI laišką Lietuvos jaunimo dienų 2010 proga, kuriame popiežius šį susitikimą kviečia išgyventi kaip malonės įvykį ir pasiruošimą pasauliniam jaunimo susitikimui Madride. Jam paantrino vyskupai Norvila ir Kauneckas. Jie taip pat dovanojo popiežiaus atviruką bei Tiberiados bendruomenės medaus, kaip paliudijimą, kad Dievo žodis yra saldesnis už medų.

Arkivyskupas S.Tamkevičius palaimino Tiberiados brolių paruoštus kryželius, kaip siuntimą sugrįžti vilties žmonėmis į namus. Vyskupas Norvila dėkojo visiems savanoriams, ypač ilgalaikiams, o ypatingai – organizacinei komandai. Dalyvius iš Cido arenos dvasinei piligrimystei išlydėjo grupės „Aukštyn bures“ koncertas.

Vatikano radijui iš šį savaitgalį Jaunimo sostine tapusio Panevėžio Sigita Purytė ir kunigas Algirdas Dauknys