Libanas. Krikščionių ir musulmonų susitikime – ugdymo tema. Kardinolo Scola pastabos
Birželio 21 dieną Beirute buvo surengtas kasmetinis „Oasis“ fundacijos, plėtojančios
krikščionių ir musulmonų tarpusavio pažinimą, susirinkimas. Jame dalyvavo apie 70
krikščionių ir musulmonų, daugiausia akademinio pasaulio atstovai, bet taipogi politikai
ir dvasininkai.
Katalikams atstovavo Venecijos patriarchas kardinolas Angelo
Scola, kurio iniciatyva ir buvo įsteigta „Oasis“ fundacija. Kartu su juo buvo kardinolas
Jean Louis Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. Susitikime
dalyvavo katalikų ganytojai iš Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Tuniso, Nigerijos,
Indijos, Alžyro. Musulmonams atstovavo Libano ministras informacijai, Islamo mokymo
lygos generalinis sekretorius, Libano islamo universiteto rektorius ir kt.
Susitikimo
diskusijos ir skaityti pranešimai buvo skirti religinio ugdymo klausimui iš krikščioniškos,
islamiškos, tarpreliginio dialogo ir modernybės perspektyvos.
*
Vienas
iš pirmųjų pranešėjų buvo Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola, kritiškai
įvertinęs kai kurias ugdymo tendencijas Vakarų pasaulyje ir klausęs apie galimas perspektyvas.
Pasak
jo, ugdymą trumpai galima būtų nusakyti kaip procesą, kurio metu mokoma gerų santykių,
perduodamos geros praktikos ir sudėtinga tikrovės interpretacija, kurią vėliau auklėjamasis
laisvai patikrina.
Tačiau ugdymas Vakarų pasaulyje yra patekęs į krizę, neretai
kalbama apie jo atnaujinimą, o kai kada apie pačios ugdymo idėjos praradimą.
Ugdymui,
pasak kardinolo Scola, reikia idėjos apie žmogų, žmogaus sampratos. Ne abstrakčios,
bet glaudžiai susietos su žmogaus patirtimi, su konkrečiu žmogumi.
Tačiau pagal
šiandieninę žmogaus idėją didelėje Vakarų pasaulio ugdymo praktikoje asmuo vis labiau
dalijamas į dvi dalis, į objektyvų ir subjektyvų. Ugdymas orientuojamas tik į objektyvią
žmogaus dimensiją: jam perduodamos techninės žinios, informacijos, kompetencijos.
Ugdymas šioje perspektyvoje tampa žmogaus proto treniravimu, sureikšminant proto instrumentinį
pobūdį. Tuo tarpu subjektyvi ir jausminė žmogaus dimensija lieka už ugdymo ribų. Tik
pats asmuo formuoja save ir atsižvelgia tik į save. Tačiau tokia autonomija yra pavojingai
trapi.
Galiausiai šita dualistinė žmogaus idėja užleidžia pozicijas dar kitai,
kuri, remdamasi neuromokslų atradimais, visą emocinę ir moralinę sferą redukuoja iki
smegenų veiklos, neatmetant galimybės ateityje ja manipuliuoti.
Šiame kontekste
kardinolas Scola priminė seną, dar graikų ir romėnų pasaulio „paideia“ idėją ir ja
pagrįstą ugdymo modelį. Čia žmogus yra suvokiamas kaip vientisas, o jo subjektyvi,
jausminė sfera nėra atskirta nuo objektyvios.
Pasak kardinolo Scola, šią žmogaus
idėją, praturtinant moderniais ir šiuolaikiniais atradimais, tačiau išlaikant pradinę
struktūrą, būtų galima pritaikyti šiandieniniame ugdyme. Kardinolas įvardijo dvi papildomas
aplinkybes. Pirma, auklėjamasis, kad jam perduodamą tiesą pavadintų „sava“, turi ją
laisvai priimti. Antra, auklėtojas, neapsiribodamas tvirtinimu, jog turi „daryti taip“,
turėtų sakyti „daryk taip kartu su manimi“. Nes ugdymas taip pat yra artimo meilės
forma ir tiesos liudijimas.
Geras ugdymas yra tas, kuris remiasi pilna žmogaus
samprata ir išlaiko pusiausvyrą tarp tiesos ir laisvės tiek individualiame, tiek bendruomeniniame
gyvenime. Būtent šiame lygyje galėtų būti sprendžiamas religijų likimas. (rk)