Trečiadienį ir ketvirtadienį vyks Šventojo Sosto ir Vietnamo atstovų derybos

Trečiadienį ir ketvirtadienį Vatikane vyks antrasis Šventojo Sosto ir Vietnamo dvišalių santykių darbo grupės susitikimas. Jo metu bus tęsiamos derybos, pradėtos pernai vasario 16 ir 17 dienomis Vietnamo sostinėje Hanojuje.

Šventojo Sosto oficialūs kontaktai su Vietnamo vyriausybe buvo užmegzti 1990 metais. Nuo to laiko vyko lėtas, bet ištvermingas ir vaisingas dialogas, kuriuo jau išspręsta nemažai vietinės katalikų bendruomenės sunkumų. Pavyko rasti bendrą kalbą su Vietnamo vyriausybe daugeliu klausimų, liečiančių Bažnyčios gyvenimą ir religijos laisvę. Jau du dešimtmečius trunkančio dialogo galutinis tikslas - visiškas Bažnyčios ir valstybės Vietname, o taip pat dvišalių Šventojo Sosto ir Vietnamo santykių normalizavimas. Diplomatinių santykių užmezgimas jau įtrauktas į dvišalių kontaktų darbotvarkę.

Pernai Hanojuje vykusio susitikimo metu Vietnamo vyriausybei atstovavęs Užsienio reikalų viceministras Nguyen Quoc Cuong pristatė savo šalies vyriausybės politikos gaires religinių bendruomenių atžvilgiu bei linkėjo, kad Šventasis Sostas savo specifiniu indėliu prisidėtų prie Vietnamo katalikų bendruomenės ir visos Vietnamo visuomenės sambūvio stiprinimo. Šventajam Sostui atstovavęs tuometinis pasekretoris santykiams su valstybėmis monsinjoras Pietro Parolin pakartojo principinį Šventojo Sosto nusistatymą visuomet gerbti valstybių suverenumą. Siekdama religijos laisvės ir sąlygų netrukdomai veikti savo specifinėse veiklos srityse, Bažnyčia nesiekia jokių politinių tikslų. Bažnyčia visada skatina tikinčiuosius būti ir pavyzdingais savo šalių piliečiais, tarnaujančiais visų gerovei. Dabar, antrasis derybų raundas, kaip minėta, vyks Vatikane.

* * *

Vietnamo Bažnyčios istorija siekia pirmojo susitikimo su europiečiai laikus. Pirmieji katalikų misionieriai į Vietnamą atvyko jau 1533 metais. Vis dėlto, savarankiška katalikų Bažnyčios hierarchija buvo įkurta tik 1960, tai yra tuo metu kai Vietnamas buvo padalintas. Tuometinės sąlygos taip pat lėmė labai sparčia vidinę migraciją. Katalikai masiškai bėgo iš komunistų valdytos šiaurės į pietus. Pietinėje ir šiaurinėje šalies dalyse gyvenančių katalikų proporcijos šiek tiek susibalansavo po 1975 metų, kai komunistams užėmus pietinį Vietnamą, dalis anksčiau pabėgusių katalikų grįžo į gimtąsias vietas.

Beveik du dešimtmečius trukęs padalinimas paliko gilius pėdsakus Bažnyčios gyvenime. Skirtingos buvo ne tik gyvenimo sąlygos ir galimybės išpažinti tikėjimą, bet reikia atsiminti ir tai, kaip tik tuo metu vyko Vatikano II Susirinkimas. Pietų Vietnamo vyskupai galėjo jame dalyvauti. Pietų katalikų bendruomenę greit pasiekė visos Susirinkimo atneštos naujovės, tuo tarpu Šiaurės Vietnamas buvo izoliuotas. Katalikų bendruomenės gyvenimo skirtumus greit suniveliavo visoje šalyje po 1975 metų įsiviešpatavusi komunistų valdžia, uždraudusi bet kokią socialinę, karitatyvinę, švietėjišką ar kultūrinę Bažnyčios veiklą, uždariusi į kalėjimus daugelį vyskupų ir kunigų.

Šiuo metu katalikų Vietname yra maždaug 6 milijonai ir jie sudaro apie 7 procentus visų šalies gyventojų. Vietname veikia 26 katalikų vyskupijos. Sielovadai vadovauja keturios dešimtys vyskupų ir trys tūstančiai kunigų. (jm)