Popiežius suteikė kunigystės šventimus 12 Romos vyskupijos diakonų. „Kunigas – ne karjeristas, bet Dievo ir žmonių tarnas“.

Sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotų Mišių metu popiežius Benediktas XVI suteikė kunigystės šventimus 14 Romos vyskupijos diakonų. Prieš pat šventimų apeigas sakytoje homilijoje Šventasis Tėvas priminė sekmadienio Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės“ (Lk 9,24) ir jų šviesoje kalbėjo apie kunigystės misiją.

Kristaus sako, jog tikras jo mokinys yra tasai, kuris „pražudo savo gyvybę“ tam, kad ją išgelbėtų, kad atrastų tikrą gyvenimo prasmę. Ką tai reiškia krikščioniui? Ir ypač ką tai reiškia kunigui? Tai reiškia, kad esame pašaukti visu gyvenimu sekti Kristų. Kunigystė niekada negali būti būdas siekti visuomenės pripažinimo. Kas nori tapti kunigu dėl savo asmeninio prestižo ar dėl įtakos, tas visiškai nesupranta kas yra ši tarnystė. Kas nori tenkinti savo ambicijas ir siekti savo asmeninės sėkmės, tas visada bus savo paties ir viešosios nuomonės vergas. Norėdamas būti kitų vertinamas, jis turės kitiems pataikauti, kalbėti tik tai, kas žmonėms patinka, laikytis madų ir kitų žmonių nuomonių, jis pamins gyvybišką ryšį su tiesa ir rytoj pats smerks tai, ką šiandien giria. Žmogus, kuris šitaip supranta savo gyvenimą, o juo labiau kunigas, šitaip suprantantis savo tarnystę, nemyli nei Dievo, nei žmonių, o tik save patį ir galiausiai jis pražūsta. Visada atsiminkime, - sakė popiežius, - kad kunigystė tai drąsa paklusti Dievui, tai žinojimas, kad kiekvieną dieną savyje vis labiau brandindami klusnumą Dievo valiai, ne tik nenustosime ir nesumenkinsime savo asmeninio savitumo, bet priešingai, vis labiau priartėsime prie savo asmeninio pašaukimo ir prie mūsų kunigiškos tarnystės esmės.

Kunigystės malonė, kuri jums netrukus bus suteikta, - kalbėjo popiežius prieš pat šventimus, - jus vidujai, o taip pat struktūriškai sujungs su Eucharistija. Jūsų širdyse apsigyvens paties Jėzaus jausmai. Jis taip pamilo žmoniją, kad gyvybę už ją atidavė. Jau krikštu jūs prisėmėte pareigą skelbti ir liudyti Kristų savo gyvenimu, o dabar šventimais jūs tarsi „apsivelkate Jėzumi“ ir įsipareigojate veikti jo vardu. Tad kasdien švęsdami Eucharistiją, gyvenkite tikrai eucharistinį gyvenimą, vykdykite didžiausią ir pagrindinį - meilės įsakymą. Būkite klusnūs Šventajai Dvasiai ir jos padedami būsite vis labiau panašūs į Jėzų Kristų, vyriausiąjį ir amžinąjį Kunigų, Dievo ir žmonių tarną.