Lietuvos diplomato Stasio Girdvainio mirties metinės
Birželio 15 dieną sukako buvusio ilgamečio Lietuvos Respublikos diplomatinės misijos
prie Šventojo Sosto vadovo ministro Stasio Girdvainio mirties 40 metinės. Ministras
Stasys Girdvainis be pertraukos trisdešimt metų, iki mirties 1970 metais, ėjo Lietuvos
atstovo prie Šventojo Sosto pareigas. Jis buvo paskirtas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu
ir įgaliotuoju ministru Lietuvai ir visai Europai tragiškomis aplinkybėmis ir įteikė
skiriamuosius raštus popiežiui Pijui XII 1939 m. rugsėjo 18 d. Nors Lietuva netrukus
buvo okupuota ir įjungta į Sovietų Sąjungą, tačiau Šv. Sostas Lietuvos aneksijos nepripažino
ir Lietuvos pasiuntinybei prie Šv. Sosto leido toliau veikti.
Jei Lietuvos
Respublikos pasiuntinybė prie Šv. Sosto faktiškai ir teisiškai veikė iki pat 1990
m. kovo 11 dienos Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo paskelbimo, tai irgi
nemaža dalimi buvo diplomato Girdvainio nuopelnas. Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus,
Stasys Girdvainis buvo vienas iš tų negausių užsienyje gyvenusių ir dirbusių Lietuvos
diplomatų, kurie „kaip įmanydami stengėsi liudyti Lietuvos Respublikos juridinį tęstinumą
tarptautinėje scenoje ir kruopščiai, galima sakyti, netgi skrupulingai diena iš dienos,
metai po metų, palaikė dalykinius ar kurtuazinio pobūdžio diplomatinius kontaktus
tiek su Šv. Sostu, tiek su kitų valstybių pasiuntinybėmis, kiek įstengdami koordinavo
lietuvių bei kitų pavergtų Baltijos tautų išeivijos politinę išsivadavimo veiklą“.
Be kita ko, Stasio Girdvainio iniciatyva Šventais Sostas leido pradėti Vatikano
transliacijas lietuvių kalba. Tais pačiais Lietuvos okupacijos pradžios 1940 metais
Stasys Girdvainis audiencijoje pas Vatikano Valstybės sekretoriato prelatą Giovanni
Battista Montini, vėliau tapusį popiežiumi Pauliumi VI, paprašė Šv. Sosto leisti per
Vatikano Radiją pradėti nuolatines transliacijas į Lietuvą. Šis prašymas buvo išklausytas
ir Lietuvių redakcija Vatikano Radijuje yra viena iš 10-ties pirmųjų Popiežiaus radijo
tarnybų.
Mirus ministrui Stasiui Girdvainiui su negausia Romos lietuvių bendruomene
gedėjo taip pat Vatikanas bei prie Šv. Sosto akredituotas diplomatinis korpusas. Popiežius
Paulius VI, kuris prieš mirtį suteikė Girdvainiui specialų palaiminimą, per Valstybės
sekretorių pareiškė užuojautą Lietuvos pasiuntinybės sekretoriui. Stasio Girdvainio
laidotuvių Mišioms šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje birželio 17 d. vadovavo
kardinolas Antonio Samoré. Be Vatikano valstybės sekretoriato ir Bažnyčios viešųjų
ryšių tarybos atstovų laidotuvėse dalyvavę 14 šalių ambasadoriai, įskaitant Diplomatinio
korpuso dekaną, Kubos ambasadorių, liudijo kaip aukštai buvo vertinamas gūdžiais Šaltojo
karo metais tarnavęs ir miręs Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Girdvainis.
Stasys
Girdvainis gimė Užsienių kaime, Skaudvilės valsčiuje 1890 metų rugsėjo 27 dieną. Baigęs
Šiaulių gimnaziją mokslus tęsė Rusijoje. Maskvoje ir Petrapilyje baigė teisės mokslus
ir Maskvoje karo mokyklą. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė prancūzų ir lotynų kalbas
Telšiuose. 1918-1919 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1920 metais įstojo į besiformuojančią
Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Ėjo pasiuntinybės sekretoriaus pareigas Berlyne
1922 metais, Paryžiuje 1923 ir prie Šv. Sosto 1927 metais. Sugrįžęs į Lietuvą 1931
metais buvo paskirtas protokolo šefu. Vėl išvykęs į Prancūziją 1933 metais ėjo atstovybės
patarėjo pareigas. Grįžęs į Kauną 1934 metais buvo paskirtas įgaliotuoju ministru
ir protokolo skyriaus direktoriumi.
Stasys Girdvainis palaidotas Popiežiškosios
šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos koplyčioje Romos Verano kapinėse. (sk)