2010-06-18 16:27:18

Lietuvos diplomato Stasio Girdvainio mirties metinės


Birželio 15 dieną sukako buvusio ilgamečio Lietuvos Respublikos diplomatinės misijos prie Šventojo Sosto vadovo ministro Stasio Girdvainio mirties 40 metinės. Ministras Stasys Girdvainis be pertraukos trisdešimt metų, iki mirties 1970 metais, ėjo Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto pareigas. Jis buvo paskirtas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lietuvai ir visai Europai tragiškomis aplinkybėmis ir įteikė skiriamuosius raštus popiežiui Pijui XII 1939 m. rugsėjo 18 d. Nors Lietuva netrukus buvo okupuota ir įjungta į Sovietų Sąjungą, tačiau Šv. Sostas Lietuvos aneksijos nepripažino ir Lietuvos pasiuntinybei prie Šv. Sosto leido toliau veikti.

Jei Lietuvos Respublikos pasiuntinybė prie Šv. Sosto faktiškai ir teisiškai veikė iki pat 1990 m. kovo 11 dienos Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo paskelbimo, tai irgi nemaža dalimi buvo diplomato Girdvainio nuopelnas. Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Stasys Girdvainis buvo vienas iš tų negausių užsienyje gyvenusių ir dirbusių Lietuvos diplomatų, kurie „kaip įmanydami stengėsi liudyti Lietuvos Respublikos juridinį tęstinumą tarptautinėje scenoje ir kruopščiai, galima sakyti, netgi skrupulingai diena iš dienos, metai po metų, palaikė dalykinius ar kurtuazinio pobūdžio diplomatinius kontaktus tiek su Šv. Sostu, tiek su kitų valstybių pasiuntinybėmis, kiek įstengdami koordinavo lietuvių bei kitų pavergtų Baltijos tautų išeivijos politinę išsivadavimo veiklą“.

Be kita ko, Stasio Girdvainio iniciatyva Šventais Sostas leido pradėti Vatikano transliacijas lietuvių kalba. Tais pačiais Lietuvos okupacijos pradžios 1940 metais Stasys Girdvainis audiencijoje pas Vatikano Valstybės sekretoriato prelatą Giovanni Battista Montini, vėliau tapusį popiežiumi Pauliumi VI, paprašė Šv. Sosto leisti per Vatikano Radiją pradėti nuolatines transliacijas į Lietuvą. Šis prašymas buvo išklausytas ir Lietuvių redakcija Vatikano Radijuje yra viena iš 10-ties pirmųjų Popiežiaus radijo tarnybų.

Mirus ministrui Stasiui Girdvainiui su negausia Romos lietuvių bendruomene gedėjo taip pat Vatikanas bei prie Šv. Sosto akredituotas diplomatinis korpusas. Popiežius Paulius VI, kuris prieš mirtį suteikė Girdvainiui specialų palaiminimą, per Valstybės sekretorių pareiškė užuojautą Lietuvos pasiuntinybės sekretoriui. Stasio Girdvainio laidotuvių Mišioms šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje birželio 17 d. vadovavo kardinolas Antonio Samoré. Be Vatikano valstybės sekretoriato ir Bažnyčios viešųjų ryšių tarybos atstovų laidotuvėse dalyvavę 14 šalių ambasadoriai, įskaitant Diplomatinio korpuso dekaną, Kubos ambasadorių, liudijo kaip aukštai buvo vertinamas gūdžiais Šaltojo karo metais tarnavęs ir miręs Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Girdvainis.

Stasys Girdvainis gimė Užsienių kaime, Skaudvilės valsčiuje 1890 metų rugsėjo 27 dieną. Baigęs Šiaulių gimnaziją mokslus tęsė Rusijoje. Maskvoje ir Petrapilyje baigė teisės mokslus ir Maskvoje karo mokyklą. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė prancūzų ir lotynų kalbas Telšiuose. 1918-1919 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1920 metais įstojo į besiformuojančią Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Ėjo pasiuntinybės sekretoriaus pareigas Berlyne 1922 metais, Paryžiuje 1923 ir prie Šv. Sosto 1927 metais. Sugrįžęs į Lietuvą 1931 metais buvo paskirtas protokolo šefu. Vėl išvykęs į Prancūziją 1933 metais ėjo atstovybės patarėjo pareigas. Grįžęs į Kauną 1934 metais buvo paskirtas įgaliotuoju ministru ir protokolo skyriaus direktoriumi.

Stasys Girdvainis palaidotas Popiežiškosios šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos koplyčioje Romos Verano kapinėse. (sk)








All the contents on this site are copyrighted ©.