Kirgizija. Padėtis kiek nurimo, tačiau gresia humanitarinė katastrofa

Padėtis Kirgizijoje šiuo metu atrodo ramesnė. Sostinės pagrindinėje aikštėje paskelbtos nacionalinio gedulo dienos ir žuvusiųjų paminėti susirinko daug žmonių. Tačiau įtampa tvyro ore ir visi bijo naujų išpuolių. Taip situaciją Kirgizijoje katalikiškai žinių agentūrai „Fides“ aprašė Kirgizijos apaštalinis administratorius jėzuitas Nikolaus Messmer. Jis vadovauja nedidelei Kirgizijos katalikų bendruomenei, kurią sudaro apie 500 tikinčiųjų, priklausančių trims parapijoms. Jam padeda šeši kunigai, šeši vienuoliai ir keturios vienuolės moterys.

Prievartos banga ir susirėmimai tarp kirgizų daugumos ir uzbekų mažumos pastarosiomis dienomis nusinešė mažiausiai 170 gyvybių, nors gali būti pagrįstos kalbos apie daug didesnius skaičius. Manoma, kad apie 300 000 uzbekų plūstelėjo į Uzbekistano teritoriją. Čia taip pat jau atkeliavo pirmosios tarptautinės bendruomenės pasiųstos humanitarinės pagalbos siuntos, nuo palapinių iki maisto paketų.

Apaštalinis Kirgizijos administratorius taip pat pasakojo, kad trūksta žinių iš tų miestų, kuriuose vyko didžiausi susirėmimai. Nežinomas žuvusių skaičius, komunikacijos, dujų ir vandens tiekimas yra nutrauktas, masiškai plėšikaujama.

Anot jėzuito, vyriausybė kreipėsi ir į religines bendruomenes, prašydama pagalbos. Katalikų bendruomenė surinko maisto ir būtiniausių daiktų siuntą, kuri iškeliavo į sostinę, o iš ten bus su kita pagalba nuskraidinta į tolimesnius rajonus. Paklaustas ar konfliktas bus nuramdytas greitu metu, Kirgizijos apaštalinis administratorius, deja, šiuo požiūriu negalėjo būti itin optimistiškas. Pasak jo, turbūt prireiks ne vieno mėnesio.

Panašiai padėtį savo komentare Vatikano radijui vertino ir Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Kirgizijoje bei Kazachstane arkivyskupas Miguel Maury Buendia. Pasak jo, vyrauja chaosas ir gresia humanitarinės katastrofos pavojus. Kai kurias vietoves jau pasiekė humanitarinė pagalba, tačiau žmonės yra tokie įsibaiminę, kad nedrįsta išeiti iš namų jos paimti.

Anot arkivyskupo, riaušių priežastis yra etniniai kirgizų ir uzbekų mažumos konfliktai ir įsisenėjusios nuoskaudos. Nors Kirgizija yra neturtingas kraštas, tačiau uzbekai, lyginant su kirgizų dauguma, gyvena šiek tiek geriau. Tai kirgizams tapo dar viena priežastimi jų nemėgti. (rk)