Popiežius susitiko su Europos Tarybos vystymosi banko susirinkimo dalyviais
Šeštadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė apie pusantro šimto
Europos Tarybos vystymosi banko kasmetinio suvažiavimo dalyvių, posėdžiavusių Romoje.
Pirmą sykį kasmetinis banko suvažiavimas vyko Vatikane.
Šventasis Sostas yra
Vystymosi banko narys nuo 1973 metų. Pats bankas daugiašale iniciatyva buvo įsteigtas
1956 metais ir yra susietas su Europos Taryba. Pirminė jo užduotis buvo spręsti karo
pabėgėlių problemas ir stiprinti Europos socialinę sanglaudą. Šiuo metu šis bankas
orientuojasi į socialinių solidarumo projektų įgyvendinimą.
Šventasis Tėvas
sveikino audiencijos dalyvius ir pabrėžė, jog Šventasis Sostas teikia didelę reikšmę
Europos Tarybos vystymosi banko veiklai, kuria plėtojama solidarumo politika.
Anot
popiežiaus, praėjusio amžiaus pabaigos politiniai įvykiai leido Europai įkvėpti abiem
plaučiais, kaip mėgdavo sakyti jo pirmtakas, popiežius Jonas Paulius II. Tačiau dar
turi būti nueitas ilgas kelias. Tarp vakarų ir rytų Europos išplėtoti ekonominiai
ir finansiniai ryšiai, tačiau ar galima tą pati pasakyti apie žmogaus progresą. Ar
išsilaisvinimas iš totalitarinių ideologijų pasitarnavo tik ekonominiam progresui,
platesnio žmogiško progreso sąskaita, neužmirštant ir europietiškos tapatybės dvasinio
paveldo?
Benediktas XVI pabrėžė Europos Tarybos vystimosi banko socialinį pašaukimą,
kuris tampa itin aktualus dabartinės pasaulinės krizės kontekste. Popiežius priminė
savo enciklikos „Caritas in veritate“ ir Bažnyčios socialinės doktrinos principą,
jog meilė Dievui ir artimui gali tapti galingu varikliu, kurio kuriama energija varytų
socialinio, juridinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio gyvenimo visumą.
Ekonomika
ir finansai neegzistuoja patys sau. Tai įrankiai. Jų paskirtis yra žmogaus orumo realizavimas.
Asmuo ir jo orumas yra vienintelis kapitalas, kurį reikia saugoti. Šis kapitalas turi
ir dvasinę dimensiją. Krikščionybė padėjo Europai suprasti, kas yra laisvė, atsakomybė,
etika, kurie įspausti jos įstatymuose. Tad krikščionybės ir ją išreiškiančių simbolių
išstūmimas būtų kaip Europos kontinentą maitinusios versmės uždarymas. Krikščionybė
yra versmė tų dvasinių ir moralinių vertybių, kurios yra Europos tautų bendras paveldas,
- sakė popiežius Benediktas XVI.
*
Birželio 11 dieną Europos Tarybos
vystymosi banko kasmetinio susirinkimo darbų pradžią sveikino kardinolas Tarcisio
Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius.
„Džiaugiuosi, kad šis kasmetinis
susirinkimas pirmą sykį vyksta Vatikane, vietoje, kurioje yra šv. Petro kapas ir jo
įpėdinių sostas. (...) Europos vienijimo procesas, kuriam pasitarnauja europinės institucijos,
tame tarpe ir Europos Taryba, yra svarbus katalikų Bažnyčiai, nes tam tikra prasme
atspindi tai, kas joje jau įgyvendinta: visų vyrų ir moterų, priklausančių įvairioms
tautoms ir kultūroms, vienybę vienoje didelėje šeimoje“, - sakė kardinolas, primindamas,
jog prie Europos vienijimo proceso po II Pasaulinio karo prisidėjo tokie krikščioniškos
žinios įkvėpti katalikai politikai kaip Šumanas, Adenaueris ar De Gasperi. (rk)