Bendrosios audiencijos metu Šventasis Tėvas kalbėjo apie savo kelionę į Kiprą

Trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijoje metu, kaip įprasta po popiežiaus apaštališkųjų kelionių, Benediktas XVI kalbėjo apie savo vizitą Kipro saloje birželio 4-6 dienomis.

Jau pati savaime ši kelionė buvo istorinis įvykis, nes lig šiol dar nė vienas Romos vyskupas nebuvo nuvykęs į tą žemę, palaimintą šventųjų Pauliaus ir Barnabo apaštališkuoju darbu ir tradiciškai laikomą Šventosios Žemės dalimi,- sakė popiežius. Nuvykau, kaip maldininkas keliaujantis Tautų apaštalo pėdomis, trokšdamas sustiprinti mažos, bet gyvastingos vietinės katalikų bendruomenės tikėjimą, padrąsinti ją siekti visiškos krikščionių vienybės, ypač su broliais ortodoksais. Ta pačia proga troškau taip pat dvasiškai apkabinti visus Artimųjų Rytų gyventojus, palaiminti juos Viešpaties vardu, melsti Dievą taikos dovanos. Visur buvau labai nuoširdžiai priimtas, - sakė popiežius, - ir šiandien trokštu visiems už tai padėkoti, visų pirma Kipro maronitų arkivyskupui Josephui Souiefui, Jeruzalės lotynų patriarchui Fouadui Tawalui. Ypatingus padėkos žodžius skiriu Kipro ortodoksų Bažnyčios Sinodui ir ypač viso Kipro arkivyskupui Chrizostomui II, kurį turėjau progos broliškai apkabinti. Taip pat dėkoju Respublikos prezidentui, civilinei valdžiai ir visiems, kieno pastangų dėka, ši mano kelionė buvo sėkminga.

Kelionė prasidėjo senajame Pafo mieste, kuriame buvo surengtos įspūdingos ekumeninės pamaldos, - tęsė pasakojimą Šventasis Tėvas. Kartu su arkivyskupu Chrizostomu II ir su armėnų, liuteronų ir anglikonų atstovais atnaujinime mūsų neatšaukiamą įsipareigojimą siekti vienybės. Šis įsipareigojimas buvo vėl buvo pareikštas kitą dieną vykusio dar vieno susitikimo su arkivyskupu Chrizostomu metu, jo rezidencijoje. Taip pat turėjau progos įsitikinti kaip glaudžiai ortodoksų Bažnyčia yra suaugusi su savo tautos likimu, su kokia pagarba minimas arkivyskupas Makarijus III, kuris buvo ne tik Bažnyčios vadovas bet ir valstybės kūrėjas. Atidaviau jam pagarbą, aplankydamas jo atminimui pastatytą paminklą.

Šalies sostinėje aplankiau respublikos prezidentą, kuris mane priėmė su didžia pagarba. Susitikęs su valdžios atstovais ir diplomatiniu korpusu priminiau kaip svarbu pozityviąją teisę kurti remiantis prigimtinio įstatymo moraliniais principais ir skleisti moralinę tiesą viešajame gyvenime.

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje sakytoje kalboje popiežius paminėjo ir susitikimus su mažąja Kipro katalikų bendruomene, kurių vienas vyko maronitų apeigų katalikų išlaikomoje mokykloje, o kitas – Mišios – aukotos Šv. Kryžiaus bažnyčioje, į kurią susirinko kunigai, vienuoliai ir vienuolės, diakonai ir seminaristai. Visus Kipro katalikus raginau ištvermingai ugdyti tarpusavio brolybę ir pasitikėjimo kupinus santykius su kitais krikščionimis ir nekrikščionimis, kurti taikius ir harmoningus santykius tarp tautų.

Galiausiai Šventasis Tėvas paminėjo ir antrąjį savo kelionės į Kiprą tikslą – būsimosios Sinodo asamblėjos darbo dokumento paskelbimą. Vienas svarbiausių šios mano kelionės momentų, - sakė popiežius, - „Instrumentum laboris“ įteikimas Artimųjų Rytų patriarchams ir vyskupams. Į būsimąją Sinodo asamblėją susirinks visų regiono bendruomenių ir apeigų atstovai ir juos, drąsiai ieškančius naujų kelių į ateitį, apsups visos Bažnyčios meilės ir malda. Sinodas dar kartą paliudys koks svarbus visai Bažnyčias šis regionas, kuriame Dievas apsireiškė mūsų tikėjimo protėviams. (jm)