Pirmadienį Turkijoje aukotos laidotuvių Mišios už vyskupą Padovese
Pirmadienį Iskanderuno miesto katedroje, Turkijoje, buvo aukotos laidotuvių Mišios
už ketvirtadienį nužudytą Anatolijos apaštališkąjį vikarą ir Turkijos vyskupų konferencijos
pirmininką vyskupą Luigi Padovese.
Dėl vyskupo nužudymo prisipažino jo vairuotojas
Murat Altun. Anot liudytojų, paskutiniuosius du mėnesius jis rodė akivaizdžius psichinio
sutrikimo ženklus, kentėjo nuo gilios depresijos ir lankėsi pas psichiatrą. Vyskupas
nenorėjo atleisti vyro, su kuriuo dirbo daugiau nei keturis metus ir stengėsi jam
padėti. Ketvirtadienį, norėdamas jį prablaškyti, ganytojas jį pakvietė papietauti
pas save. Nors kartu atvyko ir Murato brolis, tačiau nusikaltimo metu jo nebuvo kambaryje.
Spėjama, kad vyskupas pasakė kažką, nuo ko Muratui aptemo protas ir jis užpuolė ganytoją
su peiliu, jį mirtinai sužalodamas. Turkijos pareigūnai neigia kokias nors nusikaltimo
politines ar religines motyvacijas.
Smurtinė ganytojo mirtis buvo didelis
šokas ne tik nedidelei Turkijos katalikų bendruomenei, bet ir kitų konfesijų krikščionims.
O laidotuvių Mišios tapo proga parodyti tarpusavio solidarumą. Kaip dar savaitgalį
Vatikano Radijui pasakojo Smirnos katalikų arkivyskupas Ruggero Franceschini, nedidelė
Anatolijos vikariato katedra Iskanderune bus pilna. Tintieji žadėjo atvykti iš visos
Turkijos, žadėjo dalyvauti visi vyskupai ir apaštalinis nuncijus. Su užuojautos ir
solidarumo jausmais laidotuvių Mišiose žadėjo dalyvauti protestantų, sirų-katalikų,
sirų-ortodoksų, chaldėjų delegacijos, kai kurie ketino atvykti iš užsienio.
Mišių
homilijoje arkivyskupas Franceschini priminė, kad vyskupas Padovese mylėjo Turkijos
žemę ir Turkijos žmones. Būdamas patristikos ekspertu, gerai pažinojo dabartinės Turkijos
teritorijoje esančias istorines vietas, kuriose vyko svarbūs ankstyvųjų amžių Bažnyčios
įvykiai, susirinkimai.
Homilijos klausytojams Smirnos arkivyskupas Luigi Padovese
paveikslą nupiešė pristatydamas jo darbus, nuo paprasčiausių kasdienių dalykų iki
aukšto lygio studijų seminarų organizavimo. Tarp šių darbų yra 70 neturtingų šeimų
nuolatinis aprūpinimas maistu. Tik viena iš šių šeimų yra krikščioniška. Ganytojas
tarpininkavo suteikiant pagalbą Iskanderuno miestiečiams po potvynio ar aprūpinant
kelis nuošalius kaimelius vandeniu. Jis pasižymėjo pagarba islamo kultūrai ir gerais
santykiais su musulmonais, su Iskanderuno muftijais, su kuriais vyskupas ne kartą
dalijosi maistu. Velionis vyskupas taip pat buvo artimas Konstantinopolio ortodoksų
patriarcho Baltramiejaus bičiulis.
Mums, krikščionims, - sakė arkivyskupas
Franceschini, - jo mirtis primena, jog už ištikimybę Evangelijai, tam tikrose situacijose,
gali tekti sumokėti krauju. Tačiau nereikia prarasti drąsos. Reikia džiaugtis, kaip
apaštalams, gyvenant kančioje ir išbandymuose, išlaikant tikėjimą, kuris yra vilties
motyvas ir džiaugsmo pagrindas – džiaugsmo, kad vyskupas jau ilsisi ramybėje šalia
savo Viešpaties sosto.
Jau anksčiau savo artumą maldoje ganytojo artimiesiems
ir draugams buvo išreiškęs popiežius Benediktas XVI.
Solidarumą krikščionių
bendruomenei taip pat parodė Turkijos valdžia, kurią atstovavo tiek parlamento, tiek
vyriausybės atstovai, tarp jų teisingumo ministras. Po laidotuvių Mišių buvo numatyta
velionio palaikus atgabenti į Milaną, į vyskupo Padovese gimtąjį miestą, kuriame jis
trečiadienį bus palaidotas bendrame šeimos kape. (rk)