Piligriminis žygis į Kryžių kalną už vaikus ir Devintinės Šiauliuose
Birželio 5-ąją, Šiaulių vyskupijoje organizuotas piligriminis žygis į Kryžių kalną
už vaikus. Pagrindinės tradicinės kasmetinės eisenos organizatorės – Lietuvos katalikių
moterų sąjungos Šiaulių šv. Elžbietos skyriaus moterys. Žygis prasidėjo 16 val. nuo
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, žygeiviams vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis.
Už vaikus meldėsi moksleiviai, tėvai, seneliai, mokytojai, kiti
tikintieji. Patį jauniausią piligrimą tėvai nešė ant rankų. Eita su giesmėmis, Rožinio
malda; pasirodžius Kryžių kalnui prasidėjo Švč. Jėzaus Širdies litanija, ją keitė
giesmės švč. Mergelei Marijai.
Kelionės metu prie piligrimų prisijungdavo
vis naujų žygeivių. Dar didesnis tikinčiųjų būrys pasitiko Kryžių kalne.
19
val. prasidėjo Šv. Mišios, kurias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šeimos
centro kapelionas kunigas Tadas Rudys, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
parapijos klebonas, monsinjoras Vytautas Kadys. Dar trys Šiaulių katedros kunigai
buvo pasirengę klausytis išpažinčių. Mišių auka skirta už vaikučius: kad jie būtų
saugūs, kad motinos ir tėvai leistų jiems ateiti į pasaulį; taip pat už tuos žmones,
kurie yra nelaimingi, nes įžeidė vaikus, įskaudino juos, vienaip ar kitaip išnaudojo,
sugadino jų gyvenimą, ateitį ir meilę.
Siedamas pamokslą su Devintinių Evangelija,
vyskupas lygino apie Kristų susibūrusią minią su šios dienos piligrimais.
„Matot, apaštalai, - kalbėjo vyskupas Eugenijus Bartulis, kreipdamasis į kunigus,
- ką mums reikia daryti? Mums reikia duoti dvasinio maisto žmonėms, nes be jo daugybė
žmonių badauja ir miršta dykumoje. Kas žemiškoje kelionėje neturi dvasinio maisto,
kas nepažino Gyvenimo Davėjo, tas yra alkanas, piktas, žiaurus...“.
Ganytojas
džiaugėsi, kad tądien, birželio 5-ąją, prie Kryžių kalno susirinkusią minią Viešpats
pamaitins ne tik keliais kepalėliais duonos ar žuvimis, bet ir pačiu savimi. Jo Ekscelencija
išreiškė mintį, kad Devintinių išvakarėse įvykusioje piligriminėje kelionėje ir per
pačias Devintines vykstančiose procesijose Kristus taip visus pasotins, kad daugelis
žmonių, nusikratę savo baimių, abejingumo, nepasitikėjimo, taps drąsūs, ištikimi ir
džiugūs Viešpaties valios vykdytojai, „nes tik tiek, kiek atiduosime savęs, galėsime
tapti laimingais žmonėmis“.
Birželio 6 dieną, sekmadienį, Devintinės Šiauliuose
buvo vienos iš labiausiai įsimenančių jau vien dėl to, kad mieste buvo organizuotos
net dvi Devintinių procesijos.
Pirmą kartą į procesiją pietiniame miesto mikrorajone
pakvietė ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas, monsinjoras
Vytautas Kadys. Procesija prasidėjo 9.30 val. po Šv. Mišių. Švenčiausiasis neštas
Dainų gatve, Pėsčiųjų bulvaru. Pirmoji stotelė buvo įrengta prie „Romuvos“ gimnazijos,
antra ir trečia - bulvare; ketvirtoji - jau pačioje bažnyčioje. Sugrįžus į šventovę
tikinčiųjų laukė Eucharistinis palaiminimas, po jo - Sumos Šv. Mišios. Procesiją organizavusiam
monsinjorui Vytautui Kadžiui talkino tikybos mokytojai bei Dainų mikrorajono bendruomenė.
Antrosios - miesto centre Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės prasidėjo
Šv. Jurgio bažnyčioje taip pat pusę dešimtos ryto. Jose dalyvavo ir Šiaulių vyskupas
Eugenijus Bartulis, kukliai užėmęs vietą klausykloje, prie kurios tuoj pat išsirikiavo
nemaža eilė tikinčiųjų.
Sakydamas jaudinantį pamokslą gausiai į šimtametę
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią susirinkusiems žmonėms parapijos klebonas Egidijus Venckus
kvietė visus pasibaigus Šv. Mišioms nekiūtinti į savo namus prie įprastų kasdienių
darbų, bet dalyvauti Devintinių procesijoje. „Nešdamas kryžių į Golgotos kalną Viešpats
buvo vienas šioje procesijoje, - kalbėjo klebonas E. Venckus. – Dabar Šiaulių gatvėmis
Jis gali praeiti kartu su minia tikinčių žmonių, nes ką didesnio už Kristų, pažadėjusio
būti su mumis iki gyvenimo pabaigos, gali turėti žmogus?“
Į Šv. apaštalų Petro
ir Pauliaus katedrą Švč. Sakramentas buvo nešamas Vasario 16-osios, Vilniaus, Aušros
alėjos ir kitomis centrinėmis Šiaulių miesto gatvėmis. Viltį, susikaupimą bei pagarbą,
Šiaulių miesto gatvėmis nešamam Švč. Sakramentui rodė tiek procesijoje dalyvaujantys,
tiek sutikti ar tik pro langus bei balkonus žvelgiantys miesto gyventojai. Visą kelią,
vadovaujant Šv. Jurgio parapijos choristams, buvo giedama ir garsiai meldžiamasi.
Katedros
šventoriuje procesiją pasitiko katedros klebonas Remigijus Čekavičius. Šventosiose
Mišiose, kurias Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis aukojo su kitais Šiaulių kunigais,
ganytojas teigė, jog „Miestas neturi didesnės šventės, kaip tą, kurios metu miesto
gatvėmis eina pats Viešpats Dievas ir eina be mažiausio triukšmo. Kas su Juo susivienija
Eucharistijoje, tas pasirašo ir tolimesnį savo gyvenimo pas Dangiškąjį Tėvą noro patvirtinimą.
Šiaulių
Ganytojas kalbėjo ir apie pirmąjį birželio sekmadienį švenčiamą Tėvo dieną. Daugeliui
Šv. Mišiose dalyvavusių vyrų vyskupas Eugenijus Bartulis skyrė šiuos teisingus, nors
ir aštrius klausimus: „Kiek praleidote laiko su savo šeimos nariais, kiek kartų buvote
stipriausiu savo šeimos medžiu, į kurį patikimai galėjo atsiremti visa jūsų šeima?“
Ganytojas linkėjo, kad kiekvieno tėvo gyvenimas būtų pažymėtas meile, gerumu, ištikimybe
ir šventumu, kad tomis dorybėmis būtų pilnos visų Lietuvoje gyvenančių tėvų širdys.