Sekmadienį kun. Jurgis Popieluszko paskelbtas palaimintuoju

Birželio 6 dieną Varšuvoje vyko iškilminga kun. Jurgio Popieluszko beatifikacija. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato atstovavo popiežiui Benediktui XVI bei vadovavo apeigoms.

Arkivyskupas Amato susirinkusiems tikintiesiems kalbėjo, kad kiekvieną kartą besilankydamas palaimintojo kankinio Popieluszko memorialiniame muziejuje susijaudindavo ir net pravirkdavo. Fotografijose išdarkytas kankinio veidas arkivyskupui primindavo nuplaktą ir pažemintą Nukryžiuotąjį, tarsi tariantį pranašo Izaijo žodžius: „Atsukau nugarą mane plakantiems, atkišau žandus raunantiems man barzdą, nuo užgauliojimo ir spjūvių neslėpiau veido“ (Iz 50,61). Kunigas buvo nukankintas vien dėl to, kad buvo ištikimas katalikų kunigas, kuris gynė savo, Kristaus ir Bažnyčios tarno, kilnumą bei visų niekinamųjų ir persekiojamųjų laisvę. Arkivyskupas dar kartą visiem priminė, kad didesnėje Europos dalyje šviesą gožė tamsumos, gėris buvo pakeistas blogiu, o lenkų žemė buvo paversta teroro, vergystės ir melo karalyste.

Kun. Popieluszko nesitaikė su esama situacija ir vien tik dvasiniais tiesos, teisingumo ir artimo meilės ginklais bandė ginti savo kaip piliečio ir kunigo sąžinės laisvę. Dėl to buvo sekamas, persekiojamas, suimtas, kankinamas, surištas ir nuskandintas. Anot arkivyskupo Amato, kun. Popieluszko yra drąsus Kristaus kankinys. Pranašo Izaijo knygoje rašoma: „Nors buvo žiauriai kankinamas, bet pakluso,- burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė žodžio. Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas […]. Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmes“ (Iz 53,7-8). Jauno kunigo auka nebuvo pralaimėjimas, jo budeliai negalėjo nužudyti tiesos.

Kun. Popieluszko beatifikacija, - tęsė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, - yra atmintina tautos džiaugsmo diena. Tai didelė dovana tautai, kurios šventumo knyga papildoma dar vienu pavyzdžiu. Lenkijos Bažnyčia gali giedoti džiaugsmo himnus. Kiekvienas krikščionis yra gėrio ir tiesos liudytojas. Krikščionis neturtą, liūdesį ir net persekiojimus išgyvena kaip „palaiminimus“. Kristus nepaliko savo mylimiausiojo sūnaus blogio ir mirties rankose, bet paruošė jo išaukštinimą danguje, o dabar ir žemėje. Bažnyčia ragina neliūdėti, nes jis gyvas dangaus šlovėje. Kunigo Popieluszko beatifikacijos žinia kaip puikiausių smilkalų kvapas iš Lenkijos pasklido po visą Bažnyčią ir visą pasaulį. Be to, baigiantis kunigų metams Bažnyčia pateikia ne tik kunigo pavyzdį, bet herojišką Jėzaus Evangelijos grožio ir tiesos liudijimą, - beatifikacijos Šv. Mišių homilijoje kalbėjo arkivyskupas Angelo Amato.

Kunigas Jurgis Popieluszko gimė Palenkės kaime 1947 metais. Baigęs vidurinę mokyklą, 1965 metais įstojo į Varšuvos kunigų seminariją. Studijas teko laikinai nutraukti, nes 1966 metais buvo paimtas į armiją, kur už tvirtas religines pažiūras jam teko patirti pažeminimus. 1972 metų gegužės 28-ąją priėmė kunigo šventimus. 1980 metais Lenkijoje gimus nepriklausomam darbininkų judėjimui, kunigas Popieluszko tapo neoficialu Varšuvos fabrikų kapelionu. Važinėjo taip pat po visą Lenkiją, bendravo su darbininkais, aukojo jiems Mišias, organizavo piligrimines keliones. 1981 metų gruodžio mėnesį Lenkijoje įvedus karinę padėtį, kunigas Popieluszko veiklos nenutraukė. Garsas apie jo drąsią veiklą sklido po visą Lenkiją, žavėjo darbininkiją ir, aišku, erzino komunistus. Trys saugumo pareigūnai, persirengę kelių inspekcijos uniformomis, sustabdė 1984 metų spalio 19-osios naktį iš vieno susitikimo su darbininkais grįžtančio kunigo automobilį. Sumuštas kunigas buvo įgrūstas į automobilio bagažinę. Po kelių valandų, nežinia dar gyvas ar jau miręs, buvo įmestas į Vyslos upę.

Dar tą pačią suėmimo dieną kunigas Popieluszko aukojo šv. Mišias. Tą kartą per pamokslą kunigas darbininkus ragino atsisakyti neapykantos ir keršto bei siekti solidarumo ir taikos, nes blogį galima nugalėti tik gėriu. Lygiai taip pat ir kitais kartais kunigas visus kviesdavo melstis už klystančius brolius ir nesmerkti, bet atskleisti blogį ir melą, o patiems visada būti tiesos ir laisvės liudytojais ir gyvėjais.

Kunigo Jurgio Popieluszko kapą Varšuvos Šv. Stanislovo Kostkos parapijos bažnyčios šventoriuje per pastaruosius daugiau kaip 25 metus nuo jo mirties aplankė daugiau kaip dvidešimt milijonų žmonių. Prie jo kapo meldėsi popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI. (kl)