Popiežius susitiko su Kipro politikais ir šalyje akredituotais diplomatais
Savo apaštališkąją kelionę į Kiprą pradėjęs vakariniame salos pakrašty esančiame Pafo
mieste, penktadienio pavakare popiežius atvyko į sostinę Nikosija, kuri, kai ir visa
Kipro sala, yra padalinta į dvi dalis – pietinę, kurioje įsikūrusios Kipro Respublikos
valstybės institucijos ir šiaurinę, nuo 1974 metų valdomą turkų. Benediktas XVI apsigyveno
apaštališkojoje nunciatūroje, kuri, kaip ir Nikosijos katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčia,
yra prie pat miestą ir visą Kiprą į dvi dalis dalijančios vadinamosios „žaliosios
linijos“, kurią jau pusketvirto dešimtmečio saugo Jungtinių Tautų pajėgos.
Pernakvojęs
nunciatūroje, savo vizito šeštadienio programą popiežius pradėjo apsilankymu Kipro
Respublikos prezidentūroje.
Prie prezidentūros rūmų Benediktą XVI pasitiko
Kipro prezidentas Demetris Christofias ir išrikiuota garbės sargyba. Popiežius padėjo
gėlių prie greta prezidentūros stovinčios Kipro ortodoksų Bažnyčios vadovo, kovotojo
už šalies nepriklausomybę ir pirmojo Respublikos prezidento arkivyskupo Makarijaus
statulos.
Prezidentūroje popiežius ir prezidentas keletą minučių kalbėjosi
vienu du, po to prezidentas pristatė Šventajam Tėvui savo šeimos narius ir bendradarbius.
Prezidentūros kieme laukė vyriausybės ir parlamento nariai bei Kipre akredituotas
diplomatinis korpusas.
Jau antikos graikų filosofai mokė, kad bendrajam gėriui
kurti reikalingi aiškią moralinę viziją turintys drąsūs žmonės – kalbėjo popiežius.
Tai būtina tam, kad politiniai sprendimai remtųsi į tvirtą pagrindą, kad jie būtų
apvalyti nuo egoistinių interesų bei šališkumo ir kad būtų saugomi ir tenkinami teisėti
visų visuomenės narių lūkesčiai. Moralinė tiesa ir nešališkumas yra pagrindinės kiekvienos
visuomenės gerovės sąlygos.
Kaip praktiškai pasiekti, kad politika ir diplomatija
remtųsi tvirtais moraliniais pagrindais?
Visų pirma reikia žinoti, kad moralinė
tiesa visada remiasi realiais faktais. Antra, ji netarnauja ideologijomis ir nepripažįsta
jų sukurtų pseudo vertybių. Trečia, reikia stengtis, kad visuomenės gyvenimą reglamentuojantys
pozityviosios teisės įstatymai visada remtųsi prigimtinio įstatymo principais. Dar
neseniai prigimtinio įstatymo vaidmuo visiems buvo savaime suprantamas. Šiandien,
pozityvizmo bangos paveiktoje juridinėje doktrinoje, ši esminė teisės aksioma turi
būti vis iš naujo primenama ir tvirtinama. Jei individai, bendruomenės ir valstybės
nesivadovautų objektyvia moraline tiesa, mes visi taptume jokių skrupulų neturinčio
egoizmo įkaitais. Kai politiniai sprendimai remiasi mūsų bendruomenės prigimtyje įrašytais
moraliniais dėsniais, tuomet ir mūsų veiksmai kuria santarvę, teisingumą ir taiką,-
kalbėjo popiežius Kipro prezidentūros kieme susirinkusiems politikams ir diplomatams.
(jm)