2010-06-05 12:46:41

Popiežius susitiko su Kipro politikais ir šalyje akredituotais diplomatais


Savo apaštališkąją kelionę į Kiprą pradėjęs vakariniame salos pakrašty esančiame Pafo mieste, penktadienio pavakare popiežius atvyko į sostinę Nikosija, kuri, kai ir visa Kipro sala, yra padalinta į dvi dalis – pietinę, kurioje įsikūrusios Kipro Respublikos valstybės institucijos ir šiaurinę, nuo 1974 metų valdomą turkų. Benediktas XVI apsigyveno apaštališkojoje nunciatūroje, kuri, kaip ir Nikosijos katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčia, yra prie pat miestą ir visą Kiprą į dvi dalis dalijančios vadinamosios „žaliosios linijos“, kurią jau pusketvirto dešimtmečio saugo Jungtinių Tautų pajėgos.

Pernakvojęs nunciatūroje, savo vizito šeštadienio programą popiežius pradėjo apsilankymu Kipro Respublikos prezidentūroje.

Prie prezidentūros rūmų Benediktą XVI pasitiko Kipro prezidentas Demetris Christofias ir išrikiuota garbės sargyba. Popiežius padėjo gėlių prie greta prezidentūros stovinčios Kipro ortodoksų Bažnyčios vadovo, kovotojo už šalies nepriklausomybę ir pirmojo Respublikos prezidento arkivyskupo Makarijaus statulos.

Prezidentūroje popiežius ir prezidentas keletą minučių kalbėjosi vienu du, po to prezidentas pristatė Šventajam Tėvui savo šeimos narius ir bendradarbius. Prezidentūros kieme laukė vyriausybės ir parlamento nariai bei Kipre akredituotas diplomatinis korpusas.

Jau antikos graikų filosofai mokė, kad bendrajam gėriui kurti reikalingi aiškią moralinę viziją turintys drąsūs žmonės – kalbėjo popiežius. Tai būtina tam, kad politiniai sprendimai remtųsi į tvirtą pagrindą, kad jie būtų apvalyti nuo egoistinių interesų bei šališkumo ir kad būtų saugomi ir tenkinami teisėti visų visuomenės narių lūkesčiai. Moralinė tiesa ir nešališkumas yra pagrindinės kiekvienos visuomenės gerovės sąlygos.

Kaip praktiškai pasiekti, kad politika ir diplomatija remtųsi tvirtais moraliniais pagrindais?

Visų pirma reikia žinoti, kad moralinė tiesa visada remiasi realiais faktais. Antra, ji netarnauja ideologijomis ir nepripažįsta jų sukurtų pseudo vertybių. Trečia, reikia stengtis, kad visuomenės gyvenimą reglamentuojantys pozityviosios teisės įstatymai visada remtųsi prigimtinio įstatymo principais. Dar neseniai prigimtinio įstatymo vaidmuo visiems buvo savaime suprantamas. Šiandien, pozityvizmo bangos paveiktoje juridinėje doktrinoje, ši esminė teisės aksioma turi būti vis iš naujo primenama ir tvirtinama. Jei individai, bendruomenės ir valstybės nesivadovautų objektyvia moraline tiesa, mes visi taptume jokių skrupulų neturinčio egoizmo įkaitais. Kai politiniai sprendimai remiasi mūsų bendruomenės prigimtyje įrašytais moraliniais dėsniais, tuomet ir mūsų veiksmai kuria santarvę, teisingumą ir taiką,- kalbėjo popiežius Kipro prezidentūros kieme susirinkusiems politikams ir diplomatams. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.