Popiežius šį savaitgalį lankysis Kipre

Penktadienį, birželio 4 dieną, prasideda šešioliktoji tarptautinė popiežiaus Benedikto XVI kelionė. Popiežius tris dienas iki birželio 6 lankysis Kipre; aplankys Kipro Bažnyčią ir susitiks su Kipro krikščionių bendruomenėmis – ortodoksų, maronitų, lotynų ir armėnų, tačiau pagrindinis kelionės tikslas bus įteikti regiono ganytojams Artimųjų Rytų vyskupų sinodo, kuris įvyks spalio mėnesį Romoje, Instrumentum laboris, t.y. darbotvarkę, kuria vadovausis būsimo sinodo asamblėjos dalyviai.

Benediktas XVI bus pirmasis apaštalo šv. Petro įpėdinis aplankysiantis Kiprą, kuris pagal dydį yra trečioji Viduržemio jūros sala po Sicilijos ir Sardinijos. Benediktas XVI įgyvendins savo tiesioginio pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II puoselėtą troškimą Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga surengtų piligrimysčių į Siriją, Graikiją ir Maltą metu aplankyti Kiprą, į kurį buvo atvykęs tautų apaštalas Paulius pirmojoje misijų kelionėje su jį lydėjusiu Barnabu. Kipriečiui Barnabui popiežius Benediktas dedikavo vieną iš savo trečiadienio bendrųjų audiencijų katechezių 2007 metais, kai priminė, jog būtent Barnabas Jeruzalės bendruomenei paliudijo, jog Saulius, buvęs krikščionių persekiotojas, atsivertė ir tapo Kristaus mokiniu Pauliumi.

Popiežius iš Romos nuskris maždaug 2100 km iki Pafo miesto, kuris antikos laikais buvo salos sostinė ir kuriame apaštalas Paulius skelbė Evangeliją. Pabuvęs Pafe keletą valandų, Šv. Tėvas išvyks į Kipro respublikos sostinę Nikosiją. Kaip žinia, Kipro respublika kontroliuoja pietinę Kipro salos dalį. Šiaurinė dalis po padalijimo 1974 metais buvo okupuota Turkijos kariuomenės. Kipras nuo 2004 metų gegužės 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Nikosijoje Šv. Tėvas įteiks Artimųjų Rytų regiono Bažnyčioms vyskupų sinodo darbotvarkę ir susitiks su Kipro prezidentu Dimitriu Christofiasu, kurį priėmė Vatikane 2009 metais ir su Kipro ortodoksų arkivyskupu Chrizostomu II, kurį irgi priėmė Vatikane 2007 metais. Pastarojo susitikimo metu popiežius ir Kipro arkivyskupas pasirašė Bendrą pareiškimą. Tiek prezidentas, tiek ortodoksų arkivyskupas pastarosiomis savaitėmis pakartotinai dėkojo popiežiui Benediktui XVI už paramą Kipro tautai. 2008 metais Vatikane priimdamas visą prie Šv. Sosto akredituotą diplomatinį korpusą, Benediktas XVI be kita ko linkėjo, kad Europos Sąjungos kontekste būtų dedamos visos pastangos, idant būtų išspręsta taip ilgai besitęsianti krizė.

Padalyto Kipro suvienijimo problema yra sunkus ir sudėtingas klausimas. Tai visu ryškumu parodė JT organizacijos 2004 metais Kipre surengto referendumo rezultatas. Tuomečio JT Generalinio sekretoriaus Kofi Anano pasiūlytą planą didžioji dauguma graikiško Kipro rinkėjų atmetė (75,85%), tačiau pritarė dauguma turkiško Kipro rinkėjų (64,9%). Įvairūs kiti suvienijimo siūlymai dėl skirtingų priežasčių buvo tai vienos, tai kitos pusės atmesti. Tačiau JT niekuomet nenuleido rankų, ragindamos siekti abiem pusėm priimtino sprendimo. Bene didžiausias JT pastangų rezultatas yra 2002 metais pradėti tiesioginiai pokalbiai tarp graikiškos ir turkiškos dalies vadovų. Visai neseniai, gegužės 26 d., buvo atnaujinti abipusiai prezidentų pokalbiai ir buvo sutarta juos tęsti.

Bažnyčiai Kipro padalijimas yra itin skaudus. Bažnyčios būklė okupuotoje šiaurinėje salos dalyje yra apverktina. Kipro ortodoksų arkivyskupas Chrizostomas II ne kartą yra išsakęs troškimą, jog katalikų Bažnyčia padėtų didinti spaudimą tarptautinei bendruomenei, kad būtų išsaugotas nuo sunaikinimo visai žmonijai priklausantis ne tik religinis, bet ir kultūrinis kipriečių paveldas. Apie tragišką situaciją simboliškai liudija Kipro ir Romos Bažnyčias siejantys du apaštalai – Paulius ir Barnabas. Pauliaus kapas yra Romoje, o Barnabo – Kipre. Tačiau pastarojo kapas tikintiesiems neprieinamas, nes jis yra muziejumi paverstame vienuolyne okupuotoje šiaurinėje salos dalyje. (sk)