Pentadienį Romoje baigėsi vienuolijų Aukštesniųjų vyresniųjų sąjungos 75-oji asamblėja,
skirta apžvelgti vienuolijų padėtį Europoje. Susirinkę vienuolijų vyresnieji įsitikinę,
kad Europa išgyvena netikrumo baimę, ekonominę, moralinę ir dvasinę krizę. Tai akivaizdžiai
paliečia ir pašauktojo gyvenimo institutus, jų veiklą ir pašaukimų skaičių. Tačiau
visi sunkumai gali tapti pagrindu naujam atgimimui. Tad pašvęsto gyvenimo moterys
ir vyrai yra kviečiami rasti naujas bendradarbiavimo su pasauliečiais formas. Tai
vilties žinia, įpareigojanti aktyviai veiklai. Pasak Vienuolijų kongregacijos prefekto
kard. Franc Rodė, visi krikščionys ir ypatingai tie, kurie pasirenka pašvęstą gyvenimą,
privalo parodyti Europai drąsą atgaivinant religinį palikimą, atrandant Kristaus veidą
bei ieškant gyvenimo prasmės, laimės ir meilės. Be to, reikia nepamišti kančios ir
mirties klausimo, išlikti atviriems amžinybės dimensijai bei siekti taikiai sugyventi
su kitomis tautomis, kultūromis, religijomis. Asamblėjos dalyviams kardinolas Rodė
teigė, kad, neturint pakankamai dvasinės stiprybės, didžiausias pavojus slypi pavojuje
būti pavergtiems mūsų pačių asmeninių interesų, pasitenkinimų ir mąstymo būdo, kuris
dažnai yra paveiktas dominuojančios postmodernistinės subjektyvios ir individualistinės
kultūros. Vienuolijų kongregacijos prefektas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienuoliai
vargiai išsiskirs iš masės, jei būs dvasiniai tinginiai arba pasitenkins paviršutinišku
mąstymu, jei ieškos patogumų arba bus pasyvūs.
Vienuolijų Aukštesniųjų vyresniųjų
sąjungos asamblėjoje buvo nagrinėjama kita labai svarbi tema – tai pasauliečių dalyvavimas
pašauktojo gyvenimo institutų atsinaujinime. Vienuolijų vyresnieji išklausė ir pasauliečių,
vyrų ir moterų, nuomones bei požiūrius. Jei pašvęstasis gyvenimas yra autentiškai
išgyvenamas, jis tampa visos visuomenės gėriu, nes praplečia horizontus. Bažnyčia
nėra atsitvėrusi tvoromis ir kurčia, bet atvira ir vykdanti misijas. Pašvęsto gyvenimo
ateitis tampriai susijusi su įsiklausimu į jaunimą. Ugdymas neįmanomas be gerų mokytojų,
tačiau mokytojai privalo liudyti savo gyvenimu. Kitaip tariant, pašvęstas gyvenimas
nuo žodžių turi pereiti prie konkrečių patirčių ir darbų. Viduramžiais krikščioniški
universitetai buvo lyg švyturiais pasaulyje, pilname abejonių ir baimių. Taip šiandien
vienuoliai turi tapti pagrindiniais veikėjais skaitmeninėje visuomenėje, teikiant
naujas paslaugas naujose erdvėse.
Aukštesniųjų vyresniųjų sąjunga vienija
Romoje reziduojančius tiek vyrų tiek moterų vienuolijų aukštesniuosius vyresniuosius,
kurie nuo 1968 metų du kartus metuose organizuoja asamblėjas. Sąjungos pagrindiniai
tikslai yra skatinti bendradarbiavimą tarp vienuolijų, aktyviai dalintis informacija
tarpusavyje bei su Šventuoju Sostu ir Bažnyčios hierarchija. (kl)