Jėzuito Matteo Ricci mirties 400 metines. Popiežiaus audiencija Mačeratos Bažnyčios ir provincijos atstovams

Popiežius Benediktas XVI šeštadienį priėmė gausią italų grupę iš Mačeratos. Keli tūkstančiai Mačeratos bažnytinės provincijos ir visuomenės atstovų atvyko į Romą kartu su Šv. Tėvu paminėti garsųjį savo kraštietį, jėzuitą mokslininką ir Kinijos evangelizuotoją t. Matteo Ricci. Mačeratiečių audiencija buvo surengta Matteo Ricci mirties 400 metų proga. Popiežius pasveikino gausiai susirinkusius maldininkus į Vatikaną atlydėjusius Mačeratos vyskupą Claudio Giuliodori, kitus Mačeratos vyskupų konferencijos narius, Mačeratos provincijos valdžios, ginkluotojų pajėgų ir akademinio pasaulio atstovus, seminaristus ir studentus bei audiencijoje dalyvavusius Jėzaus draugijos narius, tarp jų, jėzuitų vyresnįjį, t. Adolfą Nikolas, jėzuitų bendradarbius ir šveitimo institucijų darbuotojus, o taip pat kinų bendruomenės atstovus, kuriuos pasveikino jų kalba.

1610 metų gegužės 11 dieną žemišką kelionę užbaigė didysis misionierius ir nepaprastas Evangelijos skelbėjas Kinijoje moderniaisiais laikais t. Matteo Ricci. Kaip aukštai jis buvo vertinamas Kinijos sostinėje ir net Imperatoriaus dvare liudija jam suteikta nepaprasta privilegija būti palaidotam Kinijos žemėje, nors tai buvo apskirtai visiškai neįsivaizduojamas dalykas svetimtaučių atžvilgiu. Dar dabar galima lankyti jo kapą Pekine, gražiai sutvarkytą vietinės valdžios pastangomis.

Popiežius pažymėjo, jog katalikiškų misijų istorija mini įvairias asmenybes, pasižymėjusias ypatingu uolumu ir drąsa skelbiant Kristų naujose ir tolimose šalyse, tačiau t. Ricci atvejis yra išskirtinas dėl darnios sintezės tarp Evangelijos skelbimo ir dialogo su kultūra, kuriai skelbimas skirtas bei pavyzdingos pusiausvyros tarp doktrininio aiškumo ir pastoracinių veiksmų atsargumo. T. Ricci pelnė gilią kinų pagarbą ne vien todėl, kad puikiai išmoko kinų kalbą, bet ir kad persiėmė kinų gyvenimo stiliaus ypatumus bei papročius ir buvo jų priimtas jau ne kaip svetimtautis, o kaip „didžiųjų Vakarų Mokytojas“. Popiežius priminė audiencijos dalyviams, jog Pekino tūkstantmečio muziejuje didžiųjų Kinijos istorijos asmenų tarpe yra pagerbti tik du svetimtaučiai – tai Markas Polas ir t. Matteo Ricci.

T. Matteo Ricci ir jo artimiausių bendražygių, krikščionybę priėmusių kinų, pasišventimas Evangelijos skelbimui, pavyzdinga ištikimybė Kristui, gili kinų tautos meilė, įsipareigojimai mokslui, dorybėmis pasižymintys gyvenimai tebūna proga melstis už Bažnyčią Kinijoje ir už visą kinų tautą kasmet gegužės 24 dieną, kai minima Šešano Dievo Motina, garbinama garsiojoje Marijos šventovėje Šanchajuje. Kaip t. Matteo Ricci ir aš reiškiu gilią pagarbą kilniai kinų tautai ir jos tūkstantmečiai kultūrai, giliai įsitikinęs, kad atnaujinti ryšiai sus krikščionybe atneš gausių vaisių, - sakė audiencijos dalyviams popiežius Benediktas XVI. (sk)