Konferencija Italijoje apie „Juodųjų Marijų“ kultą
Garsioje šiaurės Italijoje piligriminėje vietovėje, Marijos kultui skirtoje Oropa
šventovėje, įtrauktoje į UNESCO žmonijos kultūrinio paveldo sąrašą, šeštadienį baigėsi
konferencija apie „Juodųjų Marijų“ ar „Juodųjų Madonų“ kultą, bandant atsakyti į klausimą,
kodėl Marijos veidas ikonose ar skulptūrose yra juodos spalvos ir kaip plačiai šis
kultas paplitęs. Oropa šventovėje taip pat yra garsi juodosios Marijos statulėlė.
Italų
profesorius Claudio Bernardi iš Milano katalikiško universiteto pateikė savo apibendrintus
ir surinktus duomenis apie „Juodąsias Madonas“ Europoje. Jų yra 741, daugiausia Prancūzijoje,
Ispanijoje ir Vokietijoje. Kai kurias galima išvysti tokiose žinomose marialinėse
šventovėse, kaip Čenstakave, Lenkijoje, ar Montserrato abatijoje, Ispanijoje.
Juodos
spalvos naudojimas, paprastai rezervuotas tamsybių sferai, yra gana keistas reiškinys
Marijos ikonografinėje tradicijoje. Pasiūlyta daug paaiškinimų, kodėl Marija vaizduojama
juodu veidu. Anot vienų, po ilgų šimtmečių paveikslai pajuoduoja dėl amžiaus, dėl
žvakių, dėl gaisro, dėl naudotos tapybos technikos ar medžio spalvos. Tačiau kai kuriais
atvejais Marijos veidas ikonoje ar skulptūroje tyčia nutapytas juodai. Treti Juodosiose
Marijose bando įžvelgti senovinių pagoniškų deivių atgarsius, o ketvirti svarsto kiek
jos gali būti susijusios su Senojo Testamento knygos „Giesmių Giesmės“ nuotakos žodžiais,
jog „juoda esu ir vis dėlto graži“. Beje, šie žodžiai lotynų kalba, „Nigra sum, sed
formosa“, buvo parinkti kaip konferencijos pavadinimas. (rk)