„Liturginis palaimintosios Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, minėjimas suteikia
mums progą (...) švęsti Maldų už Bažnyčią Kinijoje dieną. Kai Kinijoje esantys tikintieji
meldžiasi, kad vienybė tarp jų ir su visuotine Bažnyčia taptų vis gilesne, viso pasaulio
katalikai, ypač kinų kilmės, vienijasi su jais maldoje ir artimo meilėje“, - sekmadienį,
po Regina Coeli maldos sakė popiežius Benediktas XVI, šv. Petro aikštėje susirinkusiems
piligrimams primindamas, jog gegužės 24-oji, pirmadienis, yra Maldų už Bažnyčią Kinijoje
diena.
Pasaulinė maldos už Bažnyčią Kinijoje diena buvo įsteigta paties Šventojo
Tėvo Benedikto XVI iniciatyva 2007 metais, laiške Kinijos katalikams. Gegužės 24-oji
pasirinkta todėl, kad Šanchajuje esančioje tarp Kinijos katalikų garsioje Šešano šventovėje
Mergelei Marijai yra skirtas būtent „Krikščionių Pagalbos“ titulas.
2007 metų
Benedikto XVI laiškas buvo skirtas tiek katalikams Kinijoje, tiek Kinijos valdžiai.
Jau šešias dešimtis metų katalikai Kinijoje yra padalinti į dvi dalis: į „oficialiąją“
ir „neoficialiąją“. Dėl šio padalijimo atsakingas Kinijos komunistinis režimas, kuris
praėjusio amžiaus viduryje atėjęs į valdžią nusprendė, jog vyskupų ir katalikų ištikimybė
Šventajam Sostui yra potencialus pavojus režimui ir kišimasis į Kinijos vidaus reikalus.
Katalikams leista oficialiai gyvuoti, tačiau izoliacijos ir kontrolės sąlygomis, Kinijos
komunistų partijai skiriant sau lojalius asmenis į ganytojų pareigas. Hierarchai,
kurie tam priešinosi, turėjo palikti šalį ar buvo nuteisti ilgus metus praleisti
kalėjimuose ir priverstinio darbo stovyklose, iš kurių daug kas nebeišėjo. Nepaisant
to, daug ganytojų ir katalikų niekad nesutiko tapti oficialios katalikų organizacijos
nariais, tuo pačiu pasirinkdami gyventi pusiau pogrindžio sąlygomis ir būti persekiojamais.
Reikia vis dėlto pridurti, kad Kinija yra labai didelė valstybė, kurioje netrūksta
paradoksų. Jei vienuose regionuose „neoficialūs“ katalikai uoliai persekiojami, tai
kituose valdžia į juos žiūri pro pirštus.
Popiežiaus Benedikto XVI laiško
Kinijos katalikams siekis, viena vertus, buvo sutaikyti „oficialius“ ir „neoficialius“
katalikus, antra vertus, įtikinti Kinijos valdžią, kad vyskupų ištikimybė Šventajam
Sostui ir popiežiaus teisė skirti vyskupus yra katalikų Bažnyčios doktrinos principas
ir sielovados praktika, kuri nemenkina pasaulietinės valdžios autonomijos. (rk)