1993 metais Generalinė Jungtinių Tautų organizacijos asamblėja gegužės 15-ąją paskelbė
Tarptautine šeimos diena. Kiekvienais metais ši diena yra puiki proga priminti šeimos
svarbą bei atkreipti visuomenės dėmesį į daugybę problemų, kurios iškyla šeimose.
Šį kartą Jungtinių Tautų organizacija kviečia pažvelgti į migracijos poveikį šeimoms.
Minint
Tarptautinę šeimos dieną Popiežiškoji šeimų taryba kartu su Popiežiškąja migrantų
ir keliautojų sielovados taryba paskelbė bendrą pareiškimą. Popiežiškosios tarybos
ragina valstybes palengvinti imigrantų šeimos narių susijungimo tvarką, užtikrinti
imigrantams teisę gauti pilietybę ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Kard.
Ennio Antonelli ir arkivysk. Antonio Maria Veglio pasirašytame pareiškime primenama,
jog Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnyje teigiama, kad „šeima yra
natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės
saugoma“. Taip pat ir Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
pripažįsta, kad „šeimai, kuri yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė, turi
būti teikiama kuo didesnė apsauga ir pagalba“ (str. 10).
Vatikano dikasterijų
pareiškime toliau rašoma, kad šeima turi ypatingą vaidmenį, nulemiantį visuomenės
narių laimę ir santarvę, ekonominį augimą ir socialinę integraciją. Be to, šeimoje
perduodamos ir išsaugomos vertybės, kurios užtikrina kultūrinį identitetą bei istorinį
tęstinumą. Tačiau migracijos kontekste šeimos integralumas tampa iššūkiu ne tik migrantų
šeimos nariams, bet taip pat šalių visuomenėms. Migruoja ne tik vyrai, palikdami kitus
šeimos narius, bet taip pat vis dažniau ir moterys, ieškodamos geresnio gyvenimo,
išsaugodamos viltį, kad vieną dieną pas jas atvyks vyras su vaikais. Tai pat mažamečiai
ir senyvo amžiaus žmonės palaipsniui įsisuka į migracijos srautų sūkurį, išgyvendami
vienatvę ir prarasdami savo šaknis.
Popiežiškosios šeimų bei Popiežiškosios
migrantų ir keliautojų sielovados tarybų pareiškime daroma išvada, kad nepakanka sudaryti
sąlygas ir teikti pagalbą migrantams ir jų šeimų nariams integruotis į visuomenę.
Reikia taip pat skatinti ir ugdyti visuomenės pagarbą mažumoms, kultūriniams ir religiniams
skirtumams. (kl)