Popiežius Portugalijos vyskupams: svarbiausia liudijimas

Ketvirtadienio vakarą popiežius susitiko su Portugalijos vyskupais, kurių šiuo metu, įskaitant ir iš aktyvaus vadovavimo bažnytinėms bendruomenėms pasitraukusius emeritus, iš viso yra penkiasdešimt.

Dėkoju Dievui už šią progą su jums susitikti Portugalijos dvasinėje širdyje, Fatimos šventovėje, kurioje iš visų pasaulio kraštų atvyksiantys piligrimai trokšta atrasti ir sustiprinti savyje tikrumą, kad yra Dangus.

Iš tiesų, - sakė popiežius, - dabartiniams laikams labai reikia naujo krikščionių misionieriško veržlumo, reikia brandžių tikinčių pasauliečių, kurie tapatintųsi su Bažnyčios misija, padėtų ją vykdyti sudėtingų pasaulio transformacijų sąlygomis. Šiandien reikia tikrų Kristaus liudytojų visų pirma tose gyvenimo srityse, kur tikėjimo balsas labiausiai nutilęs. Šiandien labai dažnai politikai, intelektualai, komunikacijos darbuotojai išpažįsta ir skelbia monokultūrą, nepripažįstančią religinio ir kontempliatyvaus gyvenimo matmens. Vis daugiau žmonių mano, kad katalikų tikėjimas jau nepriklauso bendram visuomenės paveldui; dažnai jį nustelbia kitos „dievybės“ ir kiti šio pasaulio viešpačiai. Vien žodžiai apie tikėjimą neturi jokios įtakos žmonių širdims, dar mažiau gali nuveikti tik bendros užuominos apie moralines ir krikščioniškas vertybes. Vien tik kalbos nepasiekia ir nesugeba paveikti žmogaus širdies, pakeisti gyvenimo. Sužavėti gali tik asmeniškas susitikimas su tikinčiu žmogumi, kuris savo gyvenimu liudija Kristų.

Popiežius savo kalboje paminėjo naujų judėjimų svarbą, kurie, nepaisant bendro ne itin optimistiškai nuteikiančio konteksto, vis dėl to yra gausūs ir turi nemenką potencialą. Tačiau labai svarbu, - sakė popiežius, - kad šitų judėjimų duodamas liudijimas nebūtų atskiras nuo bažnytinės bendrijos. Ypatingomis charizmomis apdovanotieji privalo būti atsakingi už bendrą visos tikinčiųjų bendruomenės liudijimą, kuriam vadovauja Bažnyčios ganytojai.

Savo kalboje Portugalijos vyskupams popiežius priminė jau besibaigiančius Kunigų metus ir ragino juos savo kunigus apgaubti ypatingu tėvišku rūpestingumu. Taip pat ragino sėkmingai tęsti artimo meilės, gailestingumo ir užuojautos kupiną karitatyvinę veiklą bei liudyti solidarumą su kitų, mažiau resursų ir galimybių turinčių, šalių Bažnyčiomis. Galiausiai popiežius taip pat ragino vyskupus savo visuomenėje būti teisingumo ir taikos pranašais, žmogaus teisių gynėjais, silpnųjų užtarėjais, visada kelti balsą ir stoti pažemintųjų ir nuskriaustųjų pusėje. (jm)