Popiežius aukojo Mišias Mergelės Marijos apsireiškimų vietoje. „Fatimos misija dar nebaigta“

Ketvirtadienio, trečiosios savo vizito Portugalijoje dienos rytą, popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias aikštėje priešais Fatimos šventovę. Kaip tik šią dieną, gegužės 13 dieną, sukanka 93 metai nuo pirmojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje ir būtent šią dieną Bažnyčios liturgijoje minima Fatimos Marijos šventė. Šių metų gegužės 13-ąją taip pat sukanka lygiai dešimt metų nuo dviejų Švenčiausiąją Mergelę Mariją 1917 metais regėjusių vaikų – brolio ir sesers – Pranciškaus ir Jacintos Marto paskelbimo palaimintaisiais. Jų beatifikacijai toje pačioje vietoje 2000 metų gegužės 13-ąją vadovavo Garbingasis Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II. Tad šios popiežiaus Benedikto XVI ketvirtadienį Fatimoje aukotos Mišios buvo bene svarbiausias visos šios apaštališkosios kelionės įvykis.

Atvykau į Fatimą džiaugtis Marijos artumu ir jos motiniška globa, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Atvykau į Fatimą, nes į šią vietą šiandien keliauja visa Bažnyčia, Dievo Sūnaus įsteigta kaip pasaulio evangelizavimo įrankis ir išganymo sakramentas. Atvykau į Fatimą, kaip ir daugybė piligrimų, melstis už bėdų ir kančių slegiamą mūsų laikų žmoniją. Atvykau visos Bažnyčios vardu išpažinti, kad mes mylime Mariją. Užbaigiant Kunigų metus prašau jos motiniškos globos visiems kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, misionieriams ir visiems kas savo darbu stato svetingus ir palaimintus Dievo namus.

Fatimos pranašiška misija dar nebaigta,- sakė popiežius Mišių homilijoje. Ir šiandien girdime nuo pat žmonijos istorijos pradžios skambantį Dievo klausimą: „Kurgi tavo brolis Abelis? [...] Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės!“ (Pr 4,9-10). Žmogus sugebėjo pradėti mirties ir smurto ciklą, bet nesugeba jo sustabdyti. Šventajame Rašte dažnai matome kaip Dievas ieško teisiųjų, kad galėtų išgebėti žmonių miestą. Tą patį jis daro ir čia, Fatimoje. Marijos balsu Jis prabilo į žmoniją, kuri vardan nacionalinio egoizmo, rasės, ideologijos, grupių ir individų interesų sugeba išsižadėti žmones tarpusavio jungiančių švenčiausių ryšių. Fatimoje mums apsireiškė Dievo Motina, Amžinos Dievo Meilės kupina širdimi. Šita meilės ugnimi ji trokšta uždegti kiekvieno pas ją ateinančios žmogaus širdį.

Iki Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtųjų metinių likę septyneri metai, - sakė popiežius baigdamas Mišių homiliją, - tepriartina žadėtąją Marijos Nekaltai Pradėtosios Širdies pergalę ir Švenčiausiosios Trejybės šlovę.

* * *

Mišioms pasibaigus, Šventasis Tėvas aplankė prieš dešimtį metų palaimintaisiais paskelbtų piemenėlių Jacintos ir Pranciškaus kapus Fatimos šventovės viduje.

Kai Švenčiausioji Mergelė Marija 1917 metais apsireiškė Fatimos laukuose bandą ganantiems piemenėliams, vyriausiajai trijų regėtojų Liucijai buvo dešimt metų, Pranciškui – devyneri, jo sesutei Jacintai – septyneri.

Brolis ir sesuo mirė vos po kelerių metų: Pranciškus 1919-aiais, Jacinta – 1920-aisiais. Jų giminaitė Liucija sulaukusi pilnametystės įstojo į seserų daratiečių vienuolyną, o 1948 metais perėjo į Koimbros karmelį, kuriame praleido visą likusį gana ilgą gyvenimą. 2000 metais lankydamasis Fatimoje popiežius Jonas Paulius II Jacintą ir Pranciškų paskelbė palaimintaisiais. Sesuo Liucija, sulaukusi 97 metų amžiaus, mirė 2005 metų vasario mėnesį. Po trejų metų nuo mirties, nelaukdamas įstatymuose numatytų penkerių metų, popiežius Benediktas XVI leido pradėti ir sesers Liucijos beatifikacijos bylą. (jm)