Kryžiaus simbolis svarbus visai Europai

Gegužės 4 dieną Italijos Senato pirmininko būstinėje buvo pristatytas pranešimas apie „Europos religinį ir kultūrinį identitetą“, kuriame nagrinėjamas Nukryžiuotojo klausimas. 2009 metais Strasbūro žmogaus teisių teismas paskelbė sprendimą vienos Italijos pilietės byloje, kuriame argumentuojama, jog Italijos mokyklose kryžiaus simbolis turėtų būti pašalintas, nes pažeidžia netikinčių teises. Italijos vyriausybė pateikė apeliaciją, kuri buvo priimta. Netrukus byla bus svarstoma iš naujo.

Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ šiais klausimais kalbino Italijos Senato pirmininko rūmuose skaityto pranešimo autorių, bažnytinės teisės ir religinių institucijų teisės profesorių Carlo Cardia.

Profesorius pirmiausia pažymėjo, kad Strasbūro žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą, kuris yra priešingas jo paties per pastaruosius kelis dešimtmečius suformuotai jurisprudencijos tradicijai. Anksčiau ne kartą Strasbūro teismas buvo pabrėžęs, kad reikia atsižvelgti į tautų religines tradicijas ir religinį jausmą, jog su tuo susijusius klausimus pačios valstybės gali geriau spręsti, nei tarptautinis teisėjas. Laikydamasis tokios nuostatos, Strasbūro teismas pateisino, pavyzdžiui, bažnytinio mokesčio rinkimą kai kuriose šiaurės Europos šalyse. Tuo tarpu į Italijos religinį identitetą nebuvo atsižvelgta.

Iš kitos pusės, vertinant Nukryžiuotojo simbolį reikia matyti visą Europos kontekstą. Strasbūro žmogaus teisių teismo sprendimas gali sukurti pretekstą, kuris palies visas Europos Tarybos valstybes nares. Pastarosios nėra tik katalikiškos, bet taip pat protestantiškos ar ortodoksiškos. Pavyzdžiui, ortodoksija yra paminėta Rusijos, Bulgarijos, Rumunijos konstitucijose. Todėl ginti kryžiaus simbolį, bendrą visoms krikščioniškoms konfesijoms, nereiškia ginti išskirtinai katalikybės, diskriminuojant kitas krikščioniškas konfesijas. Nereiškia, kad įteisinama valstybės religija. Reiškia, kad yra pripažįstamas krikščionybės vaidmuo Italijos ir kitų Europos valstybių religinės ir kultūrinės tapatybės formavime. Dėl tos pačios priežasties kai kurių Europos valstybių vėliavose yra kryžiaus ženklas. Ar reiktų pareikalauti jį panaikinti? Antra vertus, kryžiaus simbolis nėra priešiškas kitoms religijoms ar netikintiems. Krikščioniška teologija sako, kad Kristus pasiryžo mirti už visus žmones. Kaip yra sakęs Gandi, kryžius yra pozityvus ženklas visiems geros valios žmonėms.

Profesorius Cardia taipogi priminė, jog skiriasi pačios pasaulietiškumo sampratos. Strasbūro teismo sprendime labiau išryškėjo ta pasaulėžiūra, kuri linkusi pašalinti religinius simbolius iš viešų erdvių ir nustumti juos į privačią sferą. Šiai pasaulėžiūrai religiniai elementai yra pasidalijimo tarp žmonių veiksniai. Kita pasaulėžiūros tradicija, nors ir būdama pasaulietinė, į religinius simbolius žiūri kitaip, pozityviai. Tai Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys. (rk)