Europos vyskupų konferencijų taryba. Europos ateitis turi būti kuriama kartu su imigrantais

Gegužės 1 dieną Malagoje, Ispanijoje, baigėsi Europos vyskupų konferencijų tarybos kongresas apie migraciją. Jame dalyvavo per 100 delegatų iš 22 Europoje veikiančių vyskupų konferencijų, iš keliolikos nacionalinių ir tarptautinių katalikiškų humanitarinių organizacijų, pakviesti politikai ir visuomenininkai.

Migracija yra vienas iš šiuolaikinio pasaulio požymių. Spėjama, kad Europoje šiuo metu yra per 34 milijonus migrantų. Iš jų apie 12 milijonų yra „vidaus migrantai“, iš vienos Europos šalies atvykę į kitą. Tokių migracijos mastų negalima ignoruoti nei politiškai, nei socialiai.

Migracija, kaip sakė vienas iš kongreso pranešėjų, prancūzų vyskupas Jean-Luc Brunin, taip pat ir bažnytinėms bendruomenėms yra „neišvengiamas klausimas“. Bažnyčia į migracijos fenomeną reaguoja įvairiais lygiais.

Instituciniu, vyskupų konferencijų lygiu, Bažnyčia daug kartų yra pareiškusi, jog reikia ieškoti būdų, kaip priimti imigrantus ir vengti migracijos fenomeną laikyti blogiu, kurį reikia sunaikinti. Dėl tokios pozicijos neretai, pridūrė prancūzų vyskupas, Bažnyčia įvairiuose kraštuose rizikuoja pati tapti kaltinimų taikiniu.

Asociacijų lygiu, kitaip tariant, katalikiškų karitatyvinio ir humanitarinio pobūdžio organizacijų lygiu imigrantams teikiama tokia pati pagalba, kaip ir kiekvienam stokojančiam. Galiausiai parapijų lygiu imigrantai yra priimami kaip parapijinės bendruomenės nariai.

Pasak pranešėjo, Bažnyčios svetingumo nereikia painioti su naivumu. Bažnyčiai aiškiai supranta kiek daug problemų kyla ir kokios jos sudėtingos, imigrantams atvykus į naują šalį, bandant joje pritapti. Dažnai pačios bažnytinės bendruomenės turi stengtis įveikti pagundą žiūrėti į imigrantus priešiškai.

Iš kitos pusės, priimdamos imigrantus bažnytinės bendruomenės pademonstruoja, kad jos pačios gerbia tai, ką skelbia: žmonijos kaip vienos šeimos vienybę, žmonių visuotinę brolystę ir visuotinį solidarumą.

Europos vyskupų konferencijų tarybos kongreso apie migraciją apmąstymai apibendrinti „Malagos žinioje“, viešame kreipimesi į tikinčiuosius ir pačius migrantus.

Žinioje dar kartą pakartojama Bažnyčios nuostata – migrantai yra pozityvus veiksnys Europos dabarčiai ir ateičiai. Jie atneša pozityvų indėlį, ir ne tik ekonominį, į visuomenių gyvenimą. Todėl reikia peržengti viešosios nuomonės baimes, kurią atspindi valstybių represyvi politika imigrantų atžvilgiu.

Ar įmanoma šias baimes peržengti išvengiant dviejų kraštutinumų, visiško imigrantų asimiliavimo, iš vienos pusės, ir visuomenės fragmentacijos, iš kitos pusės? „Malagos žinioje“ išreiškiamas įsitikinimas, jog tai įmanoma pasiekti sukūrus bendrą susitikimo erdvę ir akcentuojant tai, kas yra universaliai žmogiška, kas būdinga kiekvieno žmogaus keliui.

„Malagos žinioje“ priduriama, kad pati Bažnyčia su savo patirtimi ir paveldu gali padėti Europos vienybei. Juk ji sudaryta iš daugelio tautų tikinčiųjų, iš daugelio tradicijų. Galiausiai „Žinios“ autoriai kreipiasi į pačius migrantus. Komunikate rašoma:

„Jus priimame, nes tikime, kad kiekviena žmogiška būtybė turi teisę būti priimta. Nepriklausomai nuo kilmės, religijos ir kultūros esate vertinami ir mylimi Dievo. Mes visi turime dovanų, kuriomis galime apsikeisti. (..) Norime dar kartą išreikšti savo brolybę ir solidarumą (...) Atmesdami bet kokią izoliaciją norime jums pasakyti, kad kartu su jumis norime kurti Europos ateitį“. (rk)