Benediktas XVI. Prielaida apie rinkos savireguliaciją remiasi nuskurdinta ekonomikos samprata

Balandžio 30 dieną Popiežiškoji socialinių mokslų akademija pradėjo kasmetinę plenarinę sesiją, kurios tema yra „Globalios ekonomikos krizė. Perplanuoti mūsų kelią“. Sesijoje dalyvauja Akademijos nariai ir pakviesti ekspertai, atstovaujantys ekonomikos disciplinas, bet taip pat sociologijos, teisės ar politikos mokslų. Sesijoje dalyvaus kardinolas Tarcisio Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius.

Keturių dienų programą trumpame aprašyme, parengtame Popiežiškosios mokslų akademijos pirmininkės Mary Ann Glendon, teisės profesorės, ir José Raga, ekonomisto, pristatomi tokie diskusijų etapai.

Pirmiausia bus diskutuojama apie tai, kokia yra dabartinė krizės būklė ir kokios yra jos pasekmės asmenims ir institucijoms. Kuo ši krizė skiriasi nuo kitų ir kaip ji paveikė neturtingas valstybes? Antrame diskusijų etape bus keliamas pagrindinis klausimas apie tai, kaip ši krizė galėjo įvykti. Kokie veiksniai atvedė iki jos, kokie faktoriai ją nulėmė? Trečiame diskusijų etape bus kalbama apie tai, kokių sprendimų reikėtų imtis, kaip reikėtų reformuoti globalią ekonomiką?

Šių diskusijų tikslas, rašoma aprašyme, yra pateikti Šventajam Sostui elementus, kurie būtų naudingi Bažnyčios socialinės doktrinos vystymui. Plenarinėje sesijoje skaityti pranešimai vėliau bus surinkti ir publikuoti.

Balandžio 30 dieną Socialinių mokslų akademijos plenarinės sesijos dalyvius, apie penkiasdešimt asmenų, priėmė popiežius Benediktas XVI, linkėdamas jiems vaisingų diskusijų. Šventasis Tėvas pats pasakė keletą pastabų, kurios plačiau išdėstytos jo socialinėje enciklikoje „Caritas in veritate“.

Pasak popiežiaus, pasaulinė finansinė krizė parodė dabar veikiančių ekonominių sistemų ir su jomis susijusių institucijų trapumą. Parodė klaidingumą prielaidos, jog rinka pajėgi save reguliuoti, be institucinio įsikišimo ir moralinių standartų. Ši klaidinga prielaida, savo ruožtu, rėmėsi nuskurdinta ekonominio gyvenimo samprata – tarsi ekonominis gyvenimas būtų save reguliuojantis mechanizmas, vedamas savanaudiškumo ir pelno siekimo. Šitaip ignoruojama ekonomikos etinė prigimtis: ekonomika yra žmogaus veikla ir dėl žmogaus. Ekonomiką reiktų suprasti ne kaip gamybos ir vartojimo spiralę, bet greičiau kaip žmogaus atsakomybės išraišką, kaip bendro gėrio ir integralaus išsivystymo siekimą iš asmenų, šeimų ir visuomenių pusės.

Benediktas XVI priminė savo enciklikos teiginį, jog reikia perplanuoti mūsų kelią. Reikia universalių ir objektyvių standartų, kurie leistų vertinti struktūras, institucijas ir sprendimus, kurie lemia ekonominį gyvenimą. Bažnyčia yra įsitikinusi, kad visuotinis prigimtinis įstatymas yra tokių standartų šaltinis. Jei etiniai principai taptų praktinių pasirinkimų pagrindu, tai padėtų sukurti tikrai žmogišką visuomenę. (rk)