Malagoje tęsiasi kongresas apie migraciją

Įpusėjo Europos vyskupų konferencijų tarybos kongresas apie migraciją. Jame dalyvauja delegatai iš 21 Europoje veikiančių vyskupų konferencijų. Lietuvos vyskupų konferencijai atstovauja monsinjoras Edmundas Putrimas. Tarp kitų kongreso dalyvių yra daug katalikiškų humanitarinių organizacijų atstovų, taipogi ekumeniniai partneriai iš Europos Bažnyčių konferencijos.

Kongreso atidarymo kalboje kardinolas Josip Bozanič, Zagrebo arkivyskupas ir Europos vyskupų konferencijų tarybos vicepirmininkas, komentavo kongreso temą: „Keliaujančių asmenų Europa. Peržengti baimes. Nustatyti perspektyvas“.

Šioje temoje, anot kardinolo, pirmiausia kalbama apie asmenis. Migrantai nėra abstrakti sociologinė kategorija, tačiau asmenys su savo asmenine istorija, su šeima, su savo šalies istorija. Iš kitos pusės, ten, kur jie nuvyksta, taip pat gyvena asmenys su savo šeimomis, su savo tautos papročiais. Todėl kai kalbame apie migraciją, ją turime suvokti kaip asmenų, šeimų ir bendruomenių susitikimą.

Kitas raktinis žodis kongreso temoje yra „keliavimas“. Tai universali tiesa, kad kiekvienas žmogus nuo pat savo gimimo „keliauja“ per istoriją, per kasdienius darbus. Migracija yra vienas iš judėjimo būdų. Judėjimas savaime nėra tragedija. Jis leidžia asmeniui išskleisti savo galimybes, susipažinti su kitų šalių paveldu ir perduoti savąjį.

„Keliavimas“ siejasi su kitais dviem kongreso temos žodžiais, su „baime“ ir „perspektyvomis“. Palikti sau pažįstamą ir patekti į visai svetimą aplinką kelia baimę, nesaugumo ir nereikalingumo jausmą. Todėl, anot pranešėjo, su migrantais turi būti elgiamasi kaip su asmenimis, o ne kaip su daiktais. Nauja aplinka migrantams, kartais pabėgusiems nuo karo ir persekiojimo, taip pat yra vilties vieta: naujos pradžios, darbo, taikos vilties. Čia dar kartą labai svarbus vaidmuo, kurį atlieka priimanti bendruomenė. O ši, krikščioniškoje vizijoje, turėtų būti svetinga ir mylinti.

Arkivyskupas Antonio Maria Vegliò, Popiežiškosios migrantų ir keliaujančių sielovados tarybos pirmininkas, savo pranešime apgailestavo, kad Europoje viršų ima uždarumo migrantams mentalitetas. Ne vienam Europa atrodo kaip „tvirtovė“, kurią iš visų pusių bando paimti migrantai. Neretai siūloma dėti lygybės ženklus tarp imigracijos, nusikalstamumo ir nesaugumo. Todėl formuojama migrantams nesvetinga ar priešiška politika. Šioje vietoje iškyla kontrastas, mat tų pačių šalių ekonomikoms imigrantų reikia. Tokios aplinkybės nulemia, kad imigrantams leidžiama dirbti, tačiau nesuteikiama socialinių ir politinių teisių. Tokios tendencijos, pasak arkivyskupo Vegliò, nėra geros ir teisingos. Dar blogiau būtų, jei atsirastų naujos „geležinės uždangos“, naujos griežtai saugomos sienos, šį sykį ne tarp demokratinių Vakarų ir komunistinių Rytų, bet tarp išsivysčiusių, pirmiausia Europos ar Šiaurės Amerikos kontinentų, ir mažiau išsivysčiusių valstybių. (rk)