Popiežiaus bendroji audiencija. Prieš kelionę į Turiną bei artėjant Kunigų Metų uždarymui Benediktas XVI kalbėjo apie du Turine gyvenusius šventuosius kunigus.

Kelioms dienomis likus iki sekmadienį numatytos trumpos kelionės į Turiną, taip pat artėjant Kunigų Metų uždarymui, vyksiančiam Romoje birželio mėnesį, popiežius Benediktas XVI šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams kalbėjo apie du Turine gyvenusius pavyzdingus kunigus, paskelbtus šventaisiais – šv. Leonardą Murialdo ir šv. Juozapą Benediktą Cottolengo.

Leonardas Murialdo gimė 1828 metais nepasiturinčių turiniečių šeimoje. Vis dėlto, jį ir vieną jo brolių tėvai pasiuntė į pijorų mokyklą. Baigęs pradinę mokyklą, ten pat pas pijorus jis tęsė ir gimnaziją. Būdamas septyniolikos metų apsisprendė tapti kunigu. Kaip vėliau jis pats prisipažino, tokį apsisprendimą jam padėjo subrandinti viso gyvenimo išpažintis atlikta po gilios dvasinė ir egzistencinės krizės, kurią jam teko patirti dar nepasiekus pilnametystės. Baigęs privalomus seminarijos kursus, 1851 metais Leonardas Murialdo priėmė kunigystės šventimus. Tuo metu Turine plačią sielovadinę, švietėjišką ir socialinę veiklą buvo išvystęs ir kitas garsus kunigas Jonas Bosco. Jo bendradarbiu tapo ir jaunasis kunigas Murialdo. Saleziečių steigėjas jam patikėjo vadovavimą vienam savo įkurtų jaunimo centrų. Kunigas Bosco taip pat pasiėmė su savimi kunigą Murialdo į susitikimą su popiežiumi Pijumi IX 1858 metais. Kunigas Leonardas Murialdo saleziečiu netapo, bet po kelerių metų pats įkūrė Šventojo Juozapo kongregaciją, kuri, panašiai kaip ir saleziečiai, ėmėsi jaunimo sielovados ir švietimo. Kunigas Murialdo mirė 1900 metais. Lygiai prieš keturis dešimtmečius, 1970 metų gegužės 3 dieną, popiežius Paulius VI jį paskelbė šventuoju.

Būtina pabrėžti, - sakė popiežius,- kad šv. Leonardo Murialdo ugdyto dvasingumo branduolys yra nepajudinamas tikėjimas gailestinga Dievo meile. Dievas yra visuomet garas, kantrus ir dosnus Tėvas. Šitą Dievo meilę pats asmeniškai patyrė kunigas Leonardas. Ją jis ir kietiems visą gyvenimą skelbė ir liudijo, tiek savo asmeninėms pastangomis, tiek savo įkurtąja kongregacija. Čia išryškėja ir kunigo pašaukimo didybė, nes juk kunigystė yra nepamainomas Dievo gailestingumo liudijimo instrumentas. Kunigo pašaukimas – tai visų pirma būti Kristaus misijos žemėje tęsėju, leisti Kristui, kad per kunigo tarnystę ir asmenį, jis „gelbėtų sielas“. Būdamas tuo tvirtai įsitikinęs, kunigas Murialdo visiškai pasitikėjo Dievo apvaizda, netausojo jėgų, ištikimai vykdė savo kasdienes pareigas, taip pat garsėjo nepralenkiamu išradingumu, kiekvieną dieną pradėdavo kupinas vis naujų idėjų, tačiau niekada neprarado ir ramybės. Jis iš tiesų buvo gyvas pavyzdys kaip gyvenime vykdyti Dievo ir artimo meilės įsakymą.

Tos pačios meilės skatinamas,- tęsė popiežius katechezę, - keletą dešimtmečių anksčiau tame pačiame Turino miesto gyveno ir darbavosi kitas garsus apaštalas šventasis kunigas Juozapas Benediktas Cottolengo.

Jis gimė 1786 metais. Būdamas pirmgimis dvylikos vaikų šeimoje, Juozapas pasirinko kunigystės kelią. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir du jaunesnieji broliai. Juozapo Benedikto Cottolengo kunigiškos tarnystės pradžia sutapo su neramiais Napoleono valdymo laikais, kurie ypatingai sunkūs buvo Bažnyčiai, kunigams ir vienuoliams. Jaunasis kunigas greit išgarsėjo kaip pavyzdingas ganytojas ir nuodėmklausys. Tuo laikotarpiu jam teko išgyventi patirtį, kuri nulėmė jo likusį gyvenimą. 1827 metų rugsėjo 2 dieną jis buvo pakviestas pas mirštančią moterį – jauną prancūzę, kuri su vyru ir penkiais vaikais tą dieną pašto karieta atvažiavo iš Milano. Neradusi vietos ligoninėje, jauna šeima įsikūrė varganoje prieglaudoje. Serganti jauna moteris mirė tą patį vakarą mirė. Sukrėstas šios patirties kunigas Cottolengo parpuolė priešais Jėzų Švenčiausiajame Sakramente ir apsiašarojęs klausė: Viešpatie, kodėl taip įvyko? Ką man daryti? Ko iš manęs nori? Ir kaip tik tą akimirką suskambo bažnyčios varpai ir kunigas Juozapas Benediktas atsistojęs sušuko: „Gavau malonę“. Kaip tik tą akimirką jis suprato, koks pašaukimas jam skirtas. Visą likusį gyvenimą, visus savo dvasinius, sielovadinius ir organizacinius gabumus jis skyrė tarnavimui vargšams. Kunigas Juozapas Benediktas Cottolengo mirė 1842 metais. Jo pradėta misija Turine tęsiama ir šiandien. 1934 metais popiežius Pijus XI jį apskelbė šventuoju. Ateinantį sekmadienį lankydamasis Turine popiežius Benediktas XVI aplankys ir šventojo kunigo Cottolengo įkurtus Mažuosius Dievo Apvaizdos namus.

Brangūs bičiuliai, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę,- šitie du kunigai, savąjį pašaukimą vykdė visiškai aukodamiesi stokojančiam artimui ir jėgų visiems savo nuveiktiems darbams sėmėsi iš artimo ryšio su Dievu. Jų užtarimas ir pavyzdys tepadeda mūsų laikų kunigams, kurie aukojasi Dievui ir jų globai patikėtai kaimenei, tepadeda visiems aukotis Dievui ir žmonėms. (jm)