Cluny abatijai – 1100 metų

Šiemet sukanka 1100 metų nuo garsiosios Cluny benediktinų abatijos įkūrimo. Ateinančiomis dienomis Prancūzijoje vyks šiai sukakčiai skirti du renginiai: balandžio 30 dieną bus aukojamos Mišios, minint vieno pirmųjų Cluny abatų – šventojo Hugono liturginę šventę; birželio 13 dieną numatyta konferencija, skirta vienuolystės ir ypač Cluny abatijos vaidmeniui Prancūzijos ir Europos Bažnyčios ir visuomenės istorijoje.

Cluny abatijos vaidmeniui buvo skirta ir viena popiežiaus Benedikto XVI bendrųjų audiencijų katechezių, skaitytų praėjusių metų rudenį. Kalbėdamas apie 910 metais įkurtą Cluny abatiją, popiežius sakė, jog to meto vienuolystė Vakarų Bažnyčioje išgyveno krizę. Anksčiau klestėjusi šv. Benedikto regulos dėka, primojo tūkstantmečio pabaigoje vienuolystė patyrė nuosmukį, kurio priežastys buvo įvairios – ir nestabili politinė situacija, kurią lėmė į Europos bendriją dar neintegruotų tautų invazijos, ir visuotinai paplitęs skurdas, ir abatijoms primesta vietinių pasaulietinių valdovų valdžia. Šiame kontekste Cluny abatijos įkūrimas ir šv. Benedikto regulos atgaivinimas davė pradžią vienuolystės atsigavimui. Cluny vienuoliai labai rūpestingai laikėsi Valandų liturgijos, giedojo psalmes, su ypatinga pagarba ir meile dalyvaudavo Mišių aukoje. Jie taip pat daug prisidėjo prie sakralinės muzikos plėtros ir liturgijos grožio bei iškilmingumo ugdymo. Su Cluny susietų abatijų ir vienuolių bendruomenių tinklas greit išsiplėtė į visą Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Vengriją. Cluny abatijos regulos plitimas skatino visos bažnytinės bendrijos gyvenimo atsinaujinimą. (jm)