Benediktas XVI pradėjo šeštuosius pontifikato metus

Balandžio 19 dieną sukako lygiai penkeri metai nuo tos dienos, kai po Jono Pauliaus II mirties į konklavą susirinkę kardinolai naujuoju Petro įpėdiniu išrinko iš Bavarijos kilusį ilgametį artimą Jono Pauliaus II bendradarbį kardinolą Josephą Ratzingerį.

Benedikto XVI išrinkimo metinės buvo pažymėtos iškilmingais pietumis su kardinolais Vatikano apaštališkuosiuose rūmuose. Į pietus buvo pakviesti visi Romoje gyvenantys Kardinolų kolegijos nariai – ir einantieji pareigas Romos Kurijoje, ir jau pasitraukusieji į emeritus, bet gyvenantys Romos mieste.

Popiežiaus Benedikto XVI išrinkimo penktųjų metinių proga komentarą paskelbė mūsų radijo, o taip pat ir Vatikano spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SI. Pasak jo, norint teisingai įvertinti visus šiuos penkerius pontifikato metus, suvesti jų balansą, reikia prisiminti paties Šventojo Tėvo kalbą, pasakytą Siksto koplyčioje rytojaus dieną po išrinkimo, 2005 metų balandžio 20 dieną. Kalbėdamas apie savo tarnystės „Viešpaties vynuogyne“ prioritetus jis tąkart visų pirma paminėjo pareigą padėti šiuolaikiniam žmogui megzti ryšį su Jėzaus Kristaus apreikštu ir Bažnyčioje, visų pirma Eucharistijoje sutinkamu Dievu; paminėjo pareigą megzti vis glaudesnius ryšius su visomis Kristų išpažįstančiomis bendruomenėmis ir siekti visų Jo mokinių vienybės; taip pat palaikyti atvirą ir nuoširdų dialogą su kitomis tikybomis; padėti šiuolaikinei žmonijai atsakyti į jos kas kart vis dramatiškiau keliamus klausimus apie žmogaus ir pasaulio gyvenimo prasmę. Šiandien matome, - sako t. Lombardi SI, - kad šituos prioritetus Benediktas XVI labai nuosekliai vykdo, nepaisydamas jokių sunkumų ir įtampų. Tai patvirtina ir popiežiaus pasisakymai, ir enciklikos, ir jo aplankytos sinagogos ir mečetės.

Italų vatikanistas Vittorio Messori Milane leidžiamo dienraščio „Il Corriere della Sera“ publikacijoje, skirtoje popiežiaus išrinkimo metinėms ir su jomis sutapusiai popiežiaus kelionei į Maltą, kaip ir dauguma kitų pirmadienį išėjusių laikraščių, komentuoja sekmadienį Maltoje įvykusį Benedikto XVI susitikimą su keliais žmonėmis, vaikystėje ir paauglystėje patyrusiais kunigų lytinį išnaudojimą.

Tokiems gestams tikrai reikia nemenkos drąsos ir visų pirma didžiulio nuolankumo, - rašo Messori. Šventasis Tėvas jiems ryžtasi, nes jis žino, kad Bažnyčia yra kitokia, negu ją šiandien bandoma vaizduoti. Popiežius žino, kad kunigų nuodėmės ir nusikaltimai turi ne tik kanonines ir baudžiamąsias pasekmes, bet ir kitas, kur kas gilesnes. Popiežius puikiai žino, su kokiu pasitikėjimu tėvai visame pasaulyje renkasi savo vaikams katalikiškas mokyklas, ir koks skausmas, kai dėl kunigų kaltės tas pasitikėjimas išduodamas. Bažnyčia nėra nuopuolio ir nuodėmes vieta, net jei ir neįmanoma, kad nuodėmė jos nepaliestų. Dėl to ir gėda bei skausmas, apie kuriuos popiežius vėl prabilo, nėra nei poza, nei apsimesta melodrama, bet teka iš popiežius širdyje išgyvenamos tikros kančios. Dėl to ir popiežiaus nusižeminimas, jo žodžiai apie gėdą ir kančią, - rašo Messori, - nepakenks, o tik sustiprins pasitikėjimą juo, kaip krikščionių vedliu ir garantu. (jm)