2010-04-13 19:11:05

Velykų "Urbi et orbi"


“Cantemus Domino: gloriose enim magnificatus est”. “Giedokime Viešpačiui: jis šlovingai nugalėjo“ (Velykų valandų liturgijos antifona).

Brangieji broliai ir seserys!

Skelbiu jums Velykų žinią šiais Liturgijos žodžiais, kuriuose ataidi senasis šlovinimo himnas, žydų giedotas perėjus Raudonąją jūrą. Išėjimo knyga pasakoja (plg 15,19-21), kad žydams sausu dugnu perėjus Raudonąją jūrą ir paskui pamačius nuskendusius egiptiečius, Mozės ir Aarono sesuo Mirjama ir kitos moterys ėmė šokdamos iš džiaugsmo giedoti: „Giedokite Viešpačiui, nes jis šlovingai nugalėjo – nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją“. Krikščionys visame pasaulyje šią giesmę kartoją Velyknakčio budėjimo metu, o jos prasmę paaiškina specialiai tam sukurta malda. Malda, kurią išaušus Prisikėlimo rytui, džiugiai kartojame: „Dieve, senovėje tavo padaryti stebuklai ir šiandien kartojasi! Kaip kadaise vieną išrinktąją tautą išgelbėjai nuo persekiojančių priešų, taip dabar visas tautas Krikšto vandeniu vaduoji iš piktosios dvasios žabangų. Duok tad viso pasaulio žmonėms tikėjimu tapti Abraomo palikuonimis ir paveldėti Izraelio tautos garbingumą“.

Evangelija mums apreiškė senųjų pranašysčių išsipildymą: savo mirtimi ir prisikėlimu Jėzus Kristus mus išvadavo iš radikalaus vergavimo, iš vergavimo nuodėmei, ir nutiesė kelią į Pažadėtąją Žemę, į Dievo Karalystę, visuotinę teisingumo, meilės ir taikos karalystę. Šitas „išėjimas“ įvyksta visų pirma paties žmogaus viduje. Tai gimimas Šventojoje Dvasioje – tai rezultatas krikšto, kurį Kristus mums dovanoja savo velykiniu slėpiniu. Senasis žmogus pasitraukia ir į jo vietą ateina naujasis žmogus; ankstesnis gyvenimas lieka praeity; galime žengti į naują gyvenimą (plg Rom 6,4). Dvasiniu „išėjimu“ prasideda integralus žmogaus atsinaujinimas, sugebantis perkeisti visą asmeninę ir visuomeninę žmogiškumo dimensiją.

Taip, broliai, Velykos yra tikrasis žmonijos išvadavimas! Jei Kristus – Dievo Avinėlis – nebūtų už mus praliejęs savo kraujo, mes neturėtume jokios vilties, neišvengiamas mūsų ir pasaulio likimas būtų mirtis. Tačiau Velykos pakeitė aną tvarką: Kristaus Prisikėlimas yra naujas sukūrimas, kaip skiepas, kuris gali atgaivinti medį. Tai įvykis, kuris pakeitė istorijos kryptį, pasukdamas ją visiems laikams link gėrio, gyvybės ir atleidimo. Esame laisvi, esami išgelbėti! Štai kodėl iš mūsų širdies veržiasi džiaugsmas: „Giedokime Viešpačiui: jis šlovingai nugalėjo!“.

Iš Krikšto vandens išbridusi krikščionių tauta kviečiama visame pasaulyje liudyti šitą išvadavimą, visiems nešti Velykų vaisius – naują, iš nuodėmės išvaduotą ir savo pirmapradį grožį, gerumą ir tiesą atgavusį gyvenimą. Ištisus du tūkstančius metų krikščionys – ypač šventieji – gyva Velykų patirtimi padarė vaisingą žmonijos istoriją. Bažnyčia yra išėjimo tauta, nes ji nuolat gyvena Velykų slėpiniu ir visur bei visuomet skleidžia jo atnaujinančią jėgą. Taip pat ir mūsų dienomis žmonijai reikia „išėjimo“. Reikia ne paviršutiniškų permainų, bet dvasinio ir moralinio atsinaujinimo. Reikia Evangelijoje glūdinčio išvadavimo, kad ji galėtų išbristi iš krizė, kuri yra gili ir dėl to reikalingos ir gilios permainos, pradedant sąžinės atsinaujinimu.

Viešpatį Jėzų prašau, kad Artimuosiuose Rytuose, visų pirma mirties ir prisikėlimo pašventintoje Žemėje gyvenančios tautos ryžtingai ir galutinai „išeitų“ iš karų ir smurto į taiką ir santarvę. Bandymų ir kančių slegiamoms krikščionių bendruomenėms, ypač Irake, Priskėlusysis dar kartą tetaria paguodos ir padrąsinimo žodžius, kuriais jis kreipėsi į Paskutinės Vakarienės menėje susirinkusius apaštalus: „Ramybė jums!“ (Jn 20,21).

Toms Lotynų Amerikos ir Karibų šalims, kuriose pavojingai padaugėjo su narkotikų platinimu susijusių nusikaltimų, Kristaus Prisikėlimas tebūnie taikaus sambūvio ir pagarbos bendram gėriui pergalės pradžia. Mylimi Haičio gyventojai, prislėgti žemės drebėjimo milžiniškos tragedijos, „teišeina“ iš gedulo ir nevilties į naują viltį, remiamą tarptautinio solidarumo. Mylimiems Čilės gyventojams, parblokštiems kitos didžios katastrofos, tačiau palaikomiems tikėjimo, linkiu ištvermės atsistatymo darbuose.

Kristaus priskėlimo galia Afrikoje tepaliauja griovimą ir kančias nešantys konfliktai, tebūnie pasiekta taika ir susitaikinimas, be kurių neįmanoma jokia pažanga. Ypatingos Viešpaties globos prašau Kongo Demokratinei Respublikai, Gvinėjai ir Nigerijai.

Prisikėlusysis tepalaiko krikščionis, kurie, kaip Pakistane, dėl savo tikėjimo kenčia persekiojimus ir net mirtį. Visoms šalims, kurias slegia terorizmas, socialiniai ir religiniai persekiojimai, Jis tesuteikia jėgų žengti dialogo ir ramaus sambūvio keliu. Visų valstybių vadovams Kristaus Prisikėlimas tesuteikia šviesos ir jėgų ekonominius ir finansinius reikalus tvarkyti pagal tiesos, teisingumo ir broliškos savitarpio pagalbos kriterijus. Kristaus Priskėlimo išganinga jėga tepaliečia visą žmoniją, kad ji įveiktų daugybę plintančių tragiškų mirties kultūros apraiškų ir kurtų meilės ir tiesos kupiną ateitį, kurioje būtų gerbiama ir priimama kiekviena žmogaus gyvybė.

Brangieji broliai ir seserys! Velykose nėra nieko magiška. Kaip perėję Raudonąją jūrą žydai pateko į dykumą, taip ir Bažnyčia po Kristaus Prisikėlimo gyvena istorijoje, kupinoje džiaugsmo ir vilties, skausmo ir baimės. Bet vis dėlto ši istorija yra pasikeitusi, ją yra paženklinusi naujoji ir amžinoji sandora. Ši istorija tikrai yra atsivėrusi ateičiai. Dėl to, išgelbėti viltimi, tęsiame savo piligrimystę, širdyje nešdamiesi seną ir nuolat naują giesmę: “Giedokime Viešpačiui: jis šlovingai nugalėjo!“








All the contents on this site are copyrighted ©.