Tikėjimo mokymo kongregacijos procedūrų kaltinimų seksualiniu išnaudojimu atvejais
vadovas
Interneto svetainėje www.resources.va kurioje pateikta dokumentacija
apie Bažnyčios atsaką į nepilnamečių išnaudojimą, publikuotas trumpas vadovas apie
Tikėjimo doktrinos kongregacijos kaltinimų seksualiniu išnaudojimu atvejais taikomas
procedūras. Šiuo metu vadovas publikuotas anglų kalba, netrukus bus pateikti vertimai
į prancūzų, ispanų ir italų kalbas. Viliamasi, kad šis vadovas menkai pažįstantiems
kanonų teisę padės geriau suprasti bažnytinę juridinę tvarką. Vadovas nesukuria naujų
normų, tačiau suprantama kalba supažindina su pamatinėmis taisyklėmis ir nuostatomis,
kurių laikomasi kaltinimų seksualiniu išnaudojimu atvejais. Dažnai šių taisyklių nežinojimas
ar nesupratimas žiniasklaidos ar pavienių asmenų komentaruose tampa kaltinimu, jog
Bažnyčia nieko nedaro seksualinių išnaudojimų atvejais. Kitais atvejais šių bylų nagrinėjimo
kompetencija priskiriama toms bažnytinėms institucijoms, kurios jos neturi ir tada
vėl priekaištaujama dėl neveiklumo. Dar kitais atvejais nežinoma, ką bažnytiniai teismai
gali nuspręsti ir ko negali, kokias bausmes ir priemones gali taikyti. Pavyzdžiui,
bažnytinis teismas negali paskirti įkalinimo bausmės, nes tai valstybės teismo galia.
Pasak vadovo, preliminarios procedūros seksualinio išnaudojimo atvejais yra
tokios: vyskupija ištiria bet kokį įtarimą dėl kunigo seksualinio išnaudojimo nepilnamečio
atžvilgiu.
Jei tyrimas parodo, kad įtarimai gali būti teisingi, byla su visa
surinkta informacija siunčiama Tikėjimo doktrinos kongregacijai, kartu su vietos vyskupo
nuomone apie tai, kaip reiktų elgtis ir kokias priemones reiktų taikyti.
Visada
turi būti gerbiamos civilinės teisės nuostatos, liečiančios informavimą apie nusikaltimą
kompetentingoms institucijoms.
Kol vyksta tyrimas, bylos nagrinėjimas, vyskupas
gali imtis priemonių, kad bendruomenė ir aukos būtų apsaugoti. Vyskupas turi apsaugoti
vaikus nuo žalos ir jei reikia, turi galią apriboti kiekvieno savo vyskupijos kunigo
veiklą dar prieš tyrimą, bylos svarstymo metu ar po jo.
Tikėjimo doktrinos
kongregacija, savo ruožtu, tiria vyskupo atsiųstą bylą, jei reikia, prašo papildomos
informacijos. Kongregacija turi kelis pasirinkimus.
Pirma, ji gali įpareigoti
vietos vyskupą pradėti baudžiamąjį juridinį procesą vyskupijos bažnytiniame teisme.
Paskelbus nuosprendį, kaltinamasis turi apeliacijos teisę. Jam nesutinkant su nuosprendžiu,
byla vėl keliauja į Tikėjimo doktrinos kongregacijos teismą.
Antra, vyskupas
gali būti įpareigotas pradėti baudžiamąjį administracinį procesą, vyskupo delegatui
su dviem padėjėjais išklausant kaltinamąjį ir ištiriant įrodymus. Ir šiuo atveju kaltinamasis,
jei nesutiktų su jam skirta kanonine bausme, turi apeliacijos teisę. Jo byla svarstoma
Tikėjimo doktrinos kongregacijoje, kurioje priimamas galutinis sprendimas. Pati griežčiausia
iš kanoninių bausmių yra pašalinimas iš kunigų luomo.
Trečia, ypatingai sunkiais
atvejais, kai kunigas pripažįstamas kaltu civiliniame baudžiamajame procese ir kai
jo kaltės įrodymai yra triuškinantys, Tikėjimo doktrinos kongregacija gali kreiptis
tiesiai į popiežių, informuoti jį apie bylą ir paprašyti, kad jis paskelbtų dekretą
apie nusikaltusiojo pašalinimą iš kunigų luomo. Šiuo atveju nėra apeliacijos teisės.
Tiesiai į popiežių gali kreiptis tie kunigai, kurie, suvokdami savo nusikaltimų
sunkumą, patys prašo atleisti juos nuo kunigo pareigų ir gražinti į pasauliečių luomą.
Ketvirta, kunigui prisipažinus dėl nusikaltimų ir sutikus gyventi maldos ir
atgailos gyvenimą, jam gali būti pritaikytos disciplininės priemonės. Tikėjimo doktrinos
kongregacija gali nurodyti vietos vyskupui uždrausti arba apriboti kunigo viešą veiklą.
Jei vyskupo potvarkio nesilaikoma, kunigui skiriamos kanoninės bausmės, tarp kurių
gali būti ir pašalinimas iš kunigų luomo. Šiais atvejais kaltasis turi apeliacijos
teisę, o Tikėjimo doktrinos kongregacija priima paskutinį sprendimą.
*
Norintys
išsamiau susipažinti su seksualinio išnaudojimo bylų procedūromis ir sprendimais,
toje pat interneto svetainėje gali perskaityti monsinjoro Charles Sicluna paruoštą
dokumentą „Tikėjimo doktrinos kongregacijos procedūros ir praktika, liečiančios Graviora
Delicta (sunkiausius nusikaltimus)“. (rk)