Prieš penkerius metus balandžio 8 dieną Bažnyčia ir Pasaulis išlydėjo į amžinojo poilsio
vietą Garbingąjį Dievo tarną, popiežių Joną Paulių II. Jis buvo palaidotas Vatikane,
Šv. Petro bazilikos grotose, tuoj po iškilmingų laidotuvių Mišių, kurioms vadovavo
jo įpėdiniu ir dabartiniu popiežiumi Benediktu XVI tapęs kardinolas Jozefas Ratzingeris,
tuomet Kardinolų kolegijos dekanas. Jonas Paulius II buvo palaidotas pagal jo testamente
išsakytą prašymą taip, kaip popiežius Paulius VI: kape žemėje, ne sarkofage.
Laidotuvių
Mišios, kuriose dalyvavo milijonas žmonių, apvainikavo atsisveikinimo su mirusiu popiežiumi
devyndienį, kurio metu Vatikano prieigose užtibryje buvo galima išvysti katalikiškoje
Romoje ligi tol neregėtus vaizdus šimtatūkstantinių žmonių minių, kai kuriais atvejais
ilgiau nei parą laukusių eilėse, kad galėtų praeiti pro pašarvotą popiežių.
Didį
popiežių Joną Paulių II į amžinojo poilsio vietą išlydėjo ir Romoje ligi tol neretėtai
didelis skaičius karalių, karalienių, prezidentų, premjerų ir ministrų iš dviejų šimtų
valstybių, nekatalikiškų Bažnyčių ir krikščioniškų bendruomenių delegacijų, katalikų
Patriarchų, arkivyskupų, vyskupų, kunigų ir vienuolių iš visų pasaulio šalių, minios
lenkų, italų, ypač romiečių, ir kitų tautybių žmonių. Daugybė kitų nesuskaičiuojamų
katalikų ir nekatalikų visame pasaulyje per radiją arba televiziją sekė popiežiaus
Jono Pauliaus II laidotuves.
Į visus Mišių dalyvius kreipdamasis kardinolas
Ratzingeris sakė, kad norint suprasti visą Jono Pauliaus II gyvenimą svarbu įsiklausyti
į Kristaus žodžių „Sek paskui mane“ reikšmę ir įtaką iš Vadovicų kilusiam Karoliui
Vojtylai.
Visas jo gyvenimas buvo nuolatinis atsiliepimas į šį Kristaus kvietimą.
Tai buvo jo nedvejojanti meilė Kristui. Visi kas matė popiežių besimeldžiantį, kas
girdėjo jo kalbas ir pamokymus, žino, kad Jonui Pauliui II meilė Kristui buvo svarbiausia.
Ir dėka šio gilaus įsišaknijimo į Kristų jis galėjo pakelti sunkią naštą, kuri vien
žmogaus jėgomis yra nepakeliama: būti visos Kristaus kaimenės ir visuotinės Bažnyčios
ganytoju.
Po nepilnus 27 metus trukusio pontifikato, kuris buvo vienas iš
ilgiausių istorijoje, katalikų Bažnyčia pasijuto vienišesnė. Tačiau laidotuvių Mišių
celebrantas kardinolas Ratzingeris raminančiai drąsino tikinčiuosius, kurių kai kurie
laidotuvių dieną Šv. Petro aikštėje buvo iškėlę transparantus, prašančius tuoj pat
skelbti Joną Paulių II šventuoju, sakydamas:
„Galime būti tikri, kad mūsų
mylimas Popiežius dabar stovi prie Dangiškojo Tėvo namų lango, mus mato ir laimina.
Taip, palaimink mus, Šventasis Tėve! Švenčiausioji Mergelė Marija, Tavo Motina, kuri
Tave vedė kiekvieną dieną, dabar Tave tenuveda į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzau
Kristaus amžiną šlovę.“
Praėjo penkeri metai nuo Jono Pauliaus II mirties.
Jo šventumo byla prieš keletą mėnesių pasiekė pirmą svarbų rezultatą: patvirtinus
dorybių herojiškumą Dievo tarnui Jonui Pauliui II buvo suteiktas „Garbingojo“ titulas
ir byla pasistūmėjo arčiau galimos beatifikacijos. (sk)