Velykų pirmadienio vidudienio malda. Mes esame Kristaus „angelai“.

Velykų sekmadienio pavakare popiežius Benediktas XVI išvyko į savo užmiesčio rezidenciją – Kastelgandolfo popiežių vasaros rūmus, už maždaug dvidešimties kilometrų į pietryčius nuo Romos. Ne Vatikane, bet Kastelgandolfe, vyko ir Velykų pirmadienio vidudienio maldos susitikimas. Šventasis Tėvas, drauge su į Castelgandolfo rūmų kiemą susirinkusiais maldininkais giedojo velykinio laikotarpio antifoną „Regina Caeli, o prieš tai pasakė trumpą kalbą:

Visą savaitę švenčiamų Velykų šviesoje kartoju nuoširdžius ramybės ir džiaugsmo linkėjimus. Kaip žinote, pirmadienį po Prisikėlimo Sekmadienio tradicija vadina „Angelo pirmadieniu“. Tad pasiaiškinkime ką ši užuomina apie angelą reiškia. Žinoma, pirmiausia į galvą ateina Evangelijų pasakojimai apie Jėzaus prisikėlimą, kuriuose matome ir Viešpaties pasiuntinio figūrą. Šv. Matas rašo: „Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas“ (Mt 28,2-3). Vis evangelistai nurodo, kad kai moterys nuėjo prie kapo ir rado jį tuščią, angelas joms pranešė, jog Jėzus prisikėlė. Mato Evangelijoje Viešpaties pasiuntinys moterims sako: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs” (Mt 28,5-6) ir parodęs vietą, kur mirusio Jėzaus gulėta, ragina moters skubiai apie prisikėlimą pranešti apaštalams. Pasak evangelisto Morkaus, angelas buvęs panašus į jaunuolį baltais drabužiais (plg Mk 16,5-6), kuris paskelbia moterims tą pačią žinią. Lukas kalba apie du vyrus, spindinčiais drabužiais, kurie primena moterims, jog pats Jėzus buvo kalbėjęs apie savo mirti ir prisikėlimą (plg Lk 24,4-7). Taip pat ir Jonas kalba apie „du angelus baltais drabužiais“. Juos pamatė Marija Magdalietė verkdama prie kapo. Angelai į ją kreipėsi: „Moterie, ko verki?“ (Jn 20,11-13).

Tačiau prisikėlimo angelas turi ir kitą prasmę, - tęsė popiežius savo kalbą Velykų pirmadienio vidudienį. Turime atsiminti, kad terminas „angelas“ reiškia ne tik dvasines, protą ir valią turinčias būtybes, Dievo pasiuntinius ir tarnus, bet jis taip pat yra ir vienas seniausių pačiam Jėzui priskiriamų titulų. Tertulijonas rašo: „Jis – tai yra Jėzus – vadinamas ‘angelu patarėju‘, tačiau šis terminas reiškia ne jo prigimtį, bet užduotį. Iš tiesų, jis turėjo paskelbti pasauliui didįjį Dievo sumanymą atnaujinti žmogų“ (De carne Christi, 14). Taip rašo senovės krikščionių rašytojas. Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, vadinamas Dievo Tėvo Angelu: jis yra didžiausias Dievo meilės skelbėjas.

Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius, - prisiminkime, kad prisikėlęs Kristus apaštalams pasakė: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20,21) ir davė jiems savo Šventąją Dvasią. Tai reiškia, kad kaip Jėzus buvo Dievo Tėvo meilės skelbėjas, taip ir mes turime būti Kristaus meilės skelbėjai. Mes esame jo prisikėlimo, jo pergalės prieš blogį ir mirtį skelbėjai, jo dieviškosios meilės liudytojai. Prigimtimi mes esame vyrai ir moterys, tačiau mums skirta „angelų“, Kristaus skelbėjų misija. Mes visi ją gavome per Krikštą ir Sutvirtinimą. Ypatingu būdu Šventimų sakramentu ji suteikta kunigams, Kristaus tarnams. Tai svarbu prisiminti dabar minimais Kunigų metais.

Brangieji broliai ir seserys, dabar kreipkimės į Mariją, Regina Caeli – Dangaus Karalienę. Ji mums tepadeda pilnai priimi Velykų slėpinio malonę ir tapti drąsiais ir džiugiais Kristaus prisikėlimo skelbėjais. (jm)